Vilkaviškio ligoninė

Vilkaviškio ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra Vilkaviškio rajono ir kitų respublikos regionų gyventojams. Teikiamų paslaugų užsakovas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Vilkaviškio ligoninė yra viešoji, ne pelno siekianti, ribotos turtinės atsakomybės įmonė.

Vizija

Rajono lygio ligoninė, teikianti kokybiškas stacionarines, ambulatorines bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, naudojant pažangiausias diagnostikos, gydymo ir darbo organizavimo technologijas.

Misija

Visuomenės poreikiams atvira medicinos įstaiga, tenkinanti pacientų poreikius pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Veiklos tikslas

Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą Vilkaviškio rajono gyventojams, kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams.

LIGONINĖS TEIKIAMOS PASLAUGOS

Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- suaugusiųjų neurologijos II,
- suaugusiųjų ortopedijos ir traumatologijos IIA, IIB, IIC,
- otorinolaringologijos II,
- ginekologijos IIA, IIB, IIC,
- akušerijos,
- nėštumo patologijos IIA,
- neonatologijos IIA,
- suaugusiųjų urologijos IIA, IIB,
- vaikų ligų II,
- suaugusiųjų chirurgijos,
- geriatrijos,
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų),
- reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų).


Pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- palaikomojo gydymo ir slaugos,

- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- neurologijos,
- kardiologijos,

- endokrinologijos,
- dietologijos,
- alergologijos ir klinikinės imunologijos,
- pulmonologijos,
- dermatovenerologijos,
- infekcinių ligų,
- oftalmologijos,
- otorinolaringologijos,
- urologijos,
- ortopedijos ir traumatologijos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos,
- anesteziologijos ir reanimatologijos,
- akušerijos ir ginekologijos,
- vaikų ligų,
- vaikų neurologijos,
- vaikų pulmonologijos,
- klinikinės fiziologijos,
- chirurgijos,
- abdominalinės chirurgijos,
- echoskopijos,
- endoskopijos,
- radiologijos (rentgenodiagnostikos,ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos),
- refleksoterapijos,


Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos, medicinos gydytojo praktikos paslaugos.

Akušerio, akušerio praktikos paslaugos.

Suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos.

Slaugos paslaugos:

- bendrosios praktikos slaugos,
- vaikų slaugos,
- anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos,
- sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos.


Kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- logopedijos,
- kineziterapijos,
- ergoterapijos,
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II (nervų sistemos ligų, judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų, endokrininių ligų, ginekologinių ligų),
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos I ( judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų,
endokrininių ligų),
- vaikų raidos sutrikimų ankstyviosios reabilitacijos,
- masažo,
- paliatyviosios 
pagalbos (suaugusiųjų).


Bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- dienos chirurgijos,
- paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro,

- laboratorinės diagnostikos.

LIGONINĖS STRUKTŪRA

ISTORIJA

Vilkaviškio ligoninės istorija kartais bandoma sieti su XIX a. pradžia. Žygiuodamas prieš carinę Rusiją, Napaleonas buvo apsistojęs Vilkaviškyje ir čia planavo kurti karo lauko ligoninę. Planui žlugus, gyventojus dar ilgai gydė pavieniai gydytojai bei žiniuoniai ir tik 1878 m. pradėtos rinkti lėšos ligoninės statybai. 1908 m. Vilkaviškyje buvo atidaryta pirmoji infekcinė ligoninė. Tai oficiali Vilkaviškio ligoninės pradžia

1915 m. Vilkaviškio ligoninė pradėjo oficialią veiklą. Lietuvių ir vokiečių chirurgai kartu atliko pirmąsias apendektomijas ir hernioplastikas.

Pagal 1919.07.11 metų dokumentą konstatuojama, kad Vilkaviškyje veikia apskrities ligoninė, jos daktaras Jonas Tekorius. Be to, yra užkrečiamų ligų skyrius. Ligoninėje buvo 20 lovų, užkrečiamų ligų skyriuje – 12 lovų.

Ligoninės būklę atspindi 1932–1933 m. veikimo apyskaita: „Ligoninės namas mūrinis, dviejų aukštų, koridorių sistemos; šitame name yra 40 lovų. Be to, dar yra mūrinis vieno aukšto namas (barakas), apie 500 metrų atstumu nuo pirmojo namo. Minėtame barake yra 10 lovų. Ligoninės būstinės ligoninės reikalavimams nepritaikytos, kas sudaro gydymo srityje įvairių kliūčių. Nors ir ankštos būstinės, bet vis tik šiaip taip susitvarkyta: yra gimdymo skyrius, operacinė, tvarstomasis kambarys, rentgeno kabinetas su kvarco lempa ir elektros vonia, gydytojo kambarys, 2 vonių kambariai, venerinių ligų ambulatorija ir 2 išeinamosios vietos."

1941 metais Vilkaviškio ligoninėje buvo 110 – 120 lovų, dirbo apie 50 darbuotojų ir 40-50 darbininkų ir tarnautojų. 1941 m. įkurtas TBC dispanseris, kuris tų pačių metų gruodžio 3 d. prijungtas prie ligoninės.

Karo metais Vilkaviškis virto griuvėsiais. Vilkaviškio apskrityje neliko nė vienos ligoninės. 1944 m. rugsėjį (7 km. į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio) steigiama ligoninė pustuštėje valstiečio Matulo troboje ant šiaudų pakraigų, kareiviškų antklodžių.

Labai svarbūs ir reikšmingi ligoninei buvo 1976–1990 metai, nes vadovaujant vyr. gydytojui A. Šumskiui per TSRS plano komitetą buvo gautas leidimas statyti Vilkaviškyje 250 lovų ligoninę, o lėšos tam skirtos iš 1978 m. balandžio mėn. sąjunginių talkų fondo – 3 mln. rublių. 1983 m. balandžio 22 d. ligoninė oficialiai baigta, nors pradėjo veikti tik nuo birželio mėnesio.

Šiandieninė VšĮ Vilkaviškio ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines ir ambulatorines paslaugas, teikianti terapijos, neurologijos, chirurgijos, akušerijos, ginekologijos, reanimacijos-anesteziologijos, vaikų ligų stacionarines paslaugas. Konsultaciniame skyriuje konsultuoja gydytojai: kardiologai, neurologai, akių ligų gydytojai, odos ligų gydytojas, urologas, radiologai, endokrinologas, alergologas, ausų-nosies-gerklės gydytojai, vaikų pulmonologas, pulmonologas, reabilitologai. Ambulatoriniam ir stacionariniam ištyrimui naudojama šiuolaikinė įranga.

ĮSTATAI

ATSISIŲSTI

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

Atsisiųsti

VILKAVIŠKIO LIGONINĖS NAUJIENOS

VšĮ Vilkaviškio ligoninė skelbia konkursą Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus gydytojo- skyriaus vedėjo pareigoms užimti (pareiginės algos koeficientas-3,53)

VšĮ Vilkaviškio ligoninė skelbia konkursą Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus gydytojo- skyriaus vedėjo(Maironio g-vė- 25,Vilkaviškis, įstaigos kodas 185332820) pareigoms užimti.
Pareiginės algos pastovios ir kintamosios dalies koeficientas -3,53.


Kvalifikaciniai reikalavimai:
1. Turėti biomedicinos mokslų aukštąjį universitetinį išsilavinimą(vidaus ligų ar šeimos gydytojo licenciją, magistro kvalifikacinį laipsnį).
2. Atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
2.1. Turėti ne mažesnę kaip 1-2 metų vadovaujamo darbo patirtį Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuje-privalumas.
2.2. Gebėti savarankiškai organizuoti sklandų skyriaus darbą;
2.3. Išmanyti ir gebėti taikyti LR įstatymus, LR Vyriausybės nutarimus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą;
2.4. Žinoti e. sveikatos veikimo principus ir būti susipažinusiam su elektroniniais sveikatos duomenų tvarkymo technologiniais sprendimais, jų būdais ir jų plėtra.
2.5. Gebėti nustatyti rizikingas padalinio veiklos sritis ir taikyti tinkamus krizių valdymo modelius;
2.6. Išmanyti antikorupcinės aplinkos formavimo principus;
2.7. Mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir ryšio priemonėmis(dokumentų rengimo ir apdorojimo programomis, interneto naršykle(-ėmis), elektroninio pašto programa(-omis) ir kt;
2.8. Turėti vadybinių kompetencijų, kurios apima gebėjimą planuoti ir organizuoti pavaldžių darbuotojų veiklą, siekiant optimaliais sprendimais gerinti padalinio darbuotojų darbo kokybę, atsižvelgiant į vadovaujamo padalinio funkcijas ir veiklos specifiškumą, taip pat prižiūrėti ir kontroliuoti padalinio darbą.

3. Asmenys pageidaujantys dalyvauti konkurse per 14 kalendorinių dienų po konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos departamento internetinėje svetainėje el. būdu (per VATIS Prašymų teikimo modulį) turi pateikti:
3.1.prašymą leisti dalyvauti konkurse;
3.2.Išsilavinimą patvirtinančius dokumentus;
3.3.asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus;
3.4.gyvenimo aprašymą;
3.5.užpildytą pretendento anketą.
3.6.pretendento sutikimą dėl asmens duomenų teikimo visuomenės informavimo priemonėms.
4.Pretendentų atrankos būdas-testas žodžiu.
5. Pretendentai prašymus gali teikti iki rugsėjo 14 d.
6.Išsamesnę informaciją apie skelbiamą atranką galima gauti VšĮ Vilkaviškio ligoninės Personalo skyriuje (adresu: Maironio g-vė 25, Vilkaviškis, tel. 8 342 60178).

MINISTRAS VILKAVIŠKIEČIUS APDOVANOJO MEDALIAIS

Pirmadienį vilkaviškiečių delegacija vyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos buvo apdovanoti medaliais.

Medaliais „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“ apdovanoti Linas Blažaitis, Daiva Riklienė, Laura Sadauskienė ir Erika Tamaliūnaitė įsimintiną progą įamžino prie Kauno klinikų.


Liepos 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose apdovanoti Kauno regiono medikai, kurių pastangos padėjo suvaldyti korona viruso (CO VID-19) pandemiją. Dėkodamas už pasiaukojamą darbą, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jiems įteikė medalius „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“. Šie specialiai sukurti medaliai įteikti Kauno klinikų ir jų koordinuojamų įstaigų medikams, karščiavimo klinikų, laboratorijų ir mobilių punktų darbuotojams. 


Tarp ministro apdovanotųjų buvo ir 5 vilkaviškiečiai: Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis bei šios įstaigos karščiavimo klinikos vadovė Erika Tamaliūnaitė, Vilkaviškio pirminio sveikatos priežiūros centro vadovė Danguolė Almonaitienė, Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Laura Sadauskienė ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, operacijų centro koordinatorė ir vadovė Daiva Riklienė. Šių kovai su korona viruso infekcija daug pastangų dėjusių žmonių kandidatūras apdovanoti pateikė rajono Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, atsižvelgęs į kandidatų pastangas ir nuopelnus, kad mūsų rajone neplistų pavojingas virusas.


Rajono vadovas sakė, kad padėkos žodžių ir apdovanojimų verti labai daug rajono gyventojų, grėsmingu metu susitelkusių, aukojusių savo laiką, rizikavusių sveikata, kad apsaugotų kitus ir išvengtų viruso plitimo. Tai ne tik medikai, tiesiogiai dirbę grėsmingomis sąlygomis, Ekstremalių operacijų centro komanda, neskaičiavusi darbo valandų ir dirbusi ištisomis paromis, visuomeninių organizacijų atstovai, aprūpinę rizikos grupės žmones būtiniausiais produktais, bet ir visi tie, kurie dirbo per karantiną tam, kad mūsų rajono žmonėms nieko netrūktų. 


Tad atrinkti tik penkias kandidatūras apdovanoti merui nebuvo taip paprasta. Visgi iš rinkti tie, kuriems teko didžiausia našta ir atsakomybė besirūpinant rajono gyventojų saugumu. 


„Tie žmonės ėmėsi drąsių žingsnių tiesioginės grėsmės akivaizdoje. Mes suvaldėme virusą ir mūsų rajone nebuvo nė vieno vietinio užkrato atvejo – tik įvežtiniai. Jei kiltų antra viruso banga, neabejoju, kad dabar būtume jai tinkamai pasiruošę“, – kalbėjo A. Neiberka. 


Įteikdamas medalius sveikatos apsaugos ministras A. Veryga dėkojo specialistams už kilnų, nuoširdų ir pasiaukojamą darbą pirmosiose gretose, suvaldant korona viruso plitimą. 


„Ši pandemija mums visiems buvo didžiulis iššūkis, bet jums teko ypatinga misija – žvelgiant priešui tiesiai į akis ir rizikuojant savo sveikata gelbėti kitų žmonių gyvybes. Visa Lietuva dėkoja jums už tai, kad neskaičiavote valandų, kad stengėtės dėl kiekvieno žmogaus ir reikšmingai prisidėjote prie Lietuvos sėkmės istorijos suvaldant korona viruso plitimą“, – įteikdamas apdovanojimus kalbėjo A. Veryga. 


Anot ministro, šią sėkmės istoriją lėmė ne tik profesionalus darbas su pacientais, bet ir medikų teiktos idėjos bei pasiūlymai, jų inicijuotos naujovės. Labai svarbus buvo ir mokėjimas dirbti kartu. „Prieš korona viruso iššūkį stojome suglaudę pečius, suvienijome skirtingų sričių specialistų turimas žinias ir visi dirbome kaip viena komanda: epidemiologai, infektologai, medikai, visuomenės sveikatos specialistai, kiti ekspertai. Mokėjome klausytis vieni kitų ir padėti vieni kitiems – tai buvo mūsų stiprybė“, – sakė sveikatos apsaugos ministras. Medaliai „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai “ artimiausiu metu bus įteikti ir kitų regionų medikams.
„Santakos“ inf.

Santaka [žiūrėta 2020-07-17] Prieiga per internetą
https://www.santaka.info/pdf/5b921750bc5b9d9509365...

Į RAJONO GYDYMO ĮSTAIGAS SUGRĮŽO GYVENIMAS

Rajono poliklinikos jau atvėrė pacientams duris. Ligoninė pradeda teikti reabilitacijos bei fizinės medicinos paslaugas, bus atliekamos anksčiau, dar prieš karantiną, numatytos planinės operacijos. 


Gydytojui leidus


Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Danguolė Almonaitienė patvirtino, kad į jos vadovaujamą įstaigą vėl sugrįžo gyvenimas ir dirbti pagal naująją tvarką kol kas sekasi labai gerai. Tiesa, darbas kiek neįprastas, ribotas, pacientų priimama mažiau, tačiau vien pažvelgus į užsipildžiusią automobilių stovėjimo aikštelę aišku, kad visos medicinos paslaugos jau teikiamos. 


Poliklinikos darbas vyksta pagal nustatytą tvarką: pacientas telefonu registruojasi pas šeimos gydytoją, o šis nustatytu laiku susisiekia su pacientu. Surinkęs anamnezę medikas sprendžia, ar pacientui pakanka nuotolinės konsultacijos. Jei jos nepakanka, gydytojas skiria laiką, kada pacientas turi atvykti į polikliniką. Tokia pati tvarka numatyta ir gydytojams specialistams: pas ginekologus, chirurgus, pediatrus, psichiatrus pacientas gali atvykti tik jiems leidus ir suderinus laiką.


Susisiekti sudėtinga


Į įstaigą pacientas turi atvykti likus dešimčiai minučių iki vizito. Per šį laiką laukiant priėmimo privalu užpildyti anketą dėl galimų kontaktų su COVID-19 sergančiais asmenimis. Sveikatos priežiūros įstaigoje pacientui būtina dėvėti apsauginę kaukę ir, pageidautina, pirštines. 


Tiek medikus, tiek pacientus džiugina tai, kad tyrimus pagaliau galima skirti ne vien būtinosios pagalbos atveju, bet ir lėtiniams ligoniams.


„Lėtais žingsneliais bandome grįžti į vėžes“, – susidariusią situaciją reziumavo poliklinikos vadovė, sutikusi, kad karantinas turi ir gerąją pusę. Mat pacientai sužinojo, kad daug problemų galima išspręsti ir telefonu pasikonsultavus su gydytoju – nebūtina veržtis į gydymo įstaigą, ypač tada, kai reikia tik išsirašyti seniai vartojamus vaistus, sužinoti tyrimų atsakymus ir pan.


D. Almonaitienė pripažino, kad didžiausia problema šiuo metu – susisiekti su tretinio lygio gydymo įstaigų konsultantais. Nors pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą konsultantų atstovai turėtų susisiekti su ligoniais, vizitams registruotais iki karantino, tai vyksta vangiai. Žmonės nukreipiami pas šeimos gydytoją, kuris turėtų susisiekti su gydytoju konsultantu ir užregistruoti savo ligonį, tačiau kol kas su šiais specialistais susisiekti telefonu labai sudėtinga.

Skirsto srautus 


Tuo tarpu su antrinio lygio specialistų konsultacijomis problemų nekyla – ligoninės Konsultacinio skyriaus gydytojai specialistai priima pacientus su šeimos gydytojų siuntimais. Tiesa, čia taip pat galioja griežta tvarka. 


Gavęs šeimos gydytojo siuntimą pacientas turi registruotis telefonu. Tada Konsultacinio skyriaus gydytojai sprendžia, ar pacientui pakanka nuotolinės konsultacijos, ar būtina kontaktinė. Jei skiriama kontaktinė konsultacija, pacientas į gydymo įstaigą turi atvykti ne anksčiau kaip 10 minučių iki paskirto laiko. Tiesa, Konsultacinėje poliklinikoje pildyti anketos dėl COVID-19 neteks. Jei pacientas atvyks anksčiau nustatyto laiko, vizito pas gydytoją jam teks laukti automobilyje ar lauke.
Kaip informavo ligoninės Konsultacinio skyriaus vedėja Diana Mykolaitytė, jų poliklinika skirsto pacientų srautus pagal amžiaus grupes: nuo 8 iki 12 val. priimami jauni, rizikos grupei ne priklausantys pacientai, nuo 12 iki 15 val. – vyresni nei 60 metų pacientai, taip pat turintys rizikos veiksnių ar sergantys lėtinėmis ligomis. Prie įėjimo į Konsultacinę polikliniką visiems matuojama kūno temperatūra. Karščiuojantys pacientai neįleidžiami ir nukreipiami į karščiavimo kliniką, kur jiems yra atliekamas tyrimas dėl COVID19.
Tyrimai ir profilaktika 


Visi atvykstantys pacientai privalo dėvėti apsaugines kaukes, pirštines, dezinfekuoti rankas ir laikytis dviejų metrų atstumo nuo kitų pacientų. Gydytojams taip pat numatyta apsauga pagal grėsmės lygį. Intervencijų netaikantys gydytojai turi dėvėti apsaugines kaukes, pirštines bei akis apsaugančias priemones, endoskopuotojai, otorinolaringologai, kiti didesnį kontakto laipsnį su pacientu turintys medikai privalo dėvėti ir vienkartinius chalatus. Tačiau jų apranga nėra prilyginama dėvimai kolegų, kurie galimai kontaktuoja su COVID-19 užsikrėtusiais asmenimis. 


Kadangi po kiekvieno paciento priėmimo būtina dezinfekuoti patalpas, Konsultacinis skyrius, kaip ir kitos gydymo įstaigos, gali priimti tik pusę tiek pacientų, kiek priimdavo iki karantino. Tačiau dauguma specialistų jau dirba, atliekami kraujo, rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir kiti tyrimai. Pradedami ir profilaktiniai patikrinimai mamografu. 


Reabilitologai – be vandens


Reabilitacijos ir fizinės medicinos skyriaus medikai po ilgalaikių atostogų jau taip pat sugrįžo į darbą. Kol kas neveikia tik vandens procedūrų centras, tačiau procedūras, į kurias pacientai atvyksta po vieną, ketinama netrukus atnaujinti. Tačiau mankštos baseine kol kas nevyks ir ligoninės vadovas Linas Blažaitis abejoja, ar reabilitologai šias paslaugas šiemet iš viso galės teikti. 


Kadangi kontroliuojami srautai, prie visų ligoninės įėjimų budi darbuotojai, nukreipiantys pacientus reikiama linkme. Vaikščioti, kur panorėjus, negalima. 


Šią savaitę pradedamos planinės operacijos, tad normalizuojasi ir stacionaro veikla. Tiesa, ligonių jame ir iki šiol ne trūko, nes būtinoji pagalba, kai žmogaus sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė, buvo teikiama ir griežtojo karantino metu. 


Deja, lankyti ligonių laisvai kol kas nebus galima – tik gavus ligoninės vadovų leidimą. Tačiau artimųjų atneštus lauknešėlius medikai ligoniams perduoda.

Kviesulaitienė E.(2020, gegužės 19d.) „Į rajono gydymo įstaigas sugrįžo gyvenimas“
Santaka [žiūrėta 2020-05-20] Prieiga per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/e33dd0987604f3259055a4...

GYDYMO ĮSTAIGOS GALĖS PRIIMTI PERPUS MAŽIAU PACIENTŲ

Apie karantino metu pasikeitusias gydytojų darbo sąlygas įspėja ir Vilkaviškio ligoninės vizitine kortele tapusi skulptūra. Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

Švelnėjant karantino sąlygoms žmonės veržiasi į parduotuves ir gydymo įstaigas, tačiau medikai tikina, kad prieš karantininiu režimu dirbs dar ne greitai. 


Šalyje mažėjant fiksuojamų koronaviruso atvejų, žmonės pradeda atsipalaiduoti. Ilgąjį savaitgalį prie prekybos centrų nutįso norinčių jų apsipirkti eilės, o gėlių turgeliuose šurmuliavo tiek žmonių, kiek jų nebuvę net prieš karantiną. Visgi daugelis paiso karantino reikalavimų dėvėti kaukes ir laikytis saugaus atstumo. Per savaitgalį nubaustas tik vienas rajono gyventojas, piktybiškai nedėvėjęs kaukės.


Mūsų rajone naujų COVID-19 atvejų iki pirmadienio nebuvo užfiksuota: susirgę 7, iš kurių 5 jau pasveiko, 1 mirė. 


Nors politikai skelbia, kad pacientams duris jau atveria poliklinikos, o ligoninės atnaujina planines paslaugas, mūsų rajono medikai įsitikinę, kad šią savaitę priimti pacientų ir gyvai kontaktuoti negalės. 


Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įpareigojo sveikatos priežiūros įstaigas parengti planinių stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų atnaujinimo etapais planus ir pateikti juos derinti Higienos institutui bei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. O derinimo procedūros paprastai užtrunka. 


Ligoninės direktorius Linas Blažaitis patikino, kad ambulatorinių paslaugų planą jau sudarė ir jis derinamas su reikiamomis institucijomis. Tad dabar tik nuo jų priklauso, kada pradės veikti ligoninės Konsultacinis skyrius. Visgi konsultacijų ne bus tiek, kiek anksčiau, nes kiekvienam pacientui dėl patalpų dezinfekcijos ir vėdinimo teks skirti po 45 min., kai anksčiau buvo skiriama tris kart mažiau. Taigi reikėtų suprasti, kad eilės pas specialistus labai išaugs. Tiesa, bus palikta galimybė konsultuotis nuotoliniu būdu. 


Stacionaro paslaugos nebuvo nutrūkusios ir per karantiną, tačiau sumažėjo jų apimtys. Nors planinės operacijos bus atnaujintos, kol kas išlieka reikalavimas palikti neužguldytą tam tikrą skaičių lovų, jei kiltų COVID-19 protrūkis. Taigi visu pajėgumu ligoninė dirbti kol kas negalės, juolab kad dėl koronaviruso protrūkio uždarius Marijampolės ligoninės Nervų ir Vidaus ligų skyrius, kaimyninės savivaldybės pacientai šiuo metu guldomi į mūsų rajono ligoninę. 


Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Danguolė Almonaitienė sakė, kad beveik viską, kas nurodyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme, jos vadovaujama įstaiga jau vykdo nuo karantino pradžios – būtinais atvejais gyvai priima pacientus, iš anksto suderinus su šeimos gydytoju. Tad poliklinikos pacientai pokyčių praktiškai nepajus. Prioritetu vis dar išliks nuotolinės konsultacijos.


Privačios šeimos klinikos taip pat dar negali pasakyti, kada atvers duris pacientams. Vilkaviškio šeimos klinikos vadovė Rimanta Sruoginienė kalbėjo, jog daug laiko užtrunka sudėstyti grafikus, kad nesutaptų gyvo kontakto ir nuo toliniu būdu konsultuojamų pacientų laikas. – Kadangi darbų apimtį turime sumažinti 50 proc., į gydytoją reikės kreiptis tik būtinu atveju. Tad kiek paslaugų galėsime teikti, labai priklausys nuo pačių pacientų sąmoningumo, – kalbėjo R. Sruoginienė.

Kviesulaitienė E. (2020, gegužės 06) „Gydymo įstaigos galės priimti perpus mažiau pacientų“
Santaka [žiūrėta 2020-05-06] Prieiga per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/1bd48d31b567573f8c4cda...

ŽINOTI ŠEIMOS GYDYTOJO KONTAKTUS – PRIVALU

Apie karantino metu pasikeitusias gydytojų darbo sąlygas įspėja ir Vilkaviškio ligoninės vizitine kortele tapusi skulptūra. Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

Pasikeitusi sveikatos priežiūros įstaigų darbo tvarka pacientams kelia daug neaiškumų. Žmonės nebežino, dėl kokių negalavimų privalu kreiptis į šeimos gydytojus, o kada vykti į ligoninę, skambinti skubios pagalbos telefonu 112, koronos karštąja linija 1808. Kitiems nerimo kelia tai, kad jie nežino savo šeimos gydytojo kontaktų.


Kyla klausimų


Kaimyninę Marijampolę ištikęs koronaviruso protrūkis suklusti privertė ir tuos, kurie iki šiol jautėsi ramūs. Smagiai juokavę, kad Suvalkijos tokia krizė neištiks, nes suvalkiečiai nesidalytų net virusais, žmonės pagaliau susirūpino, kad infekcija – visai greta mūsų, tad suskubo aiškintis, kaip reikėtų elgtis sunegalavus.
Į redakciją skambinę skaitytojai prašė paaiškinti, kaip galima sužinoti šeimos gydytojo kontaktus, mat iki šiol buvę sveiki pas medikus nesilankė daugybę metų. Kai kurie apsižiūrėjo net nežiną, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje yra prisirašę ir kas jų šeimos gydytojas. Redakcija sulaukė ir tokių klausimų: kokius pacientus pandemijos metu priima mūsų rajono ligoninė, ar guldant į stacionarą visada reikalaujama atlikti COVID-19 testą, kur kreiptis, jei patyrei traumą, reikalinga skubi medicininė pagalba.


Turėti po ranka


Rajono sveikatos priežiūros įstaigų medikai labai stebėjosi, kad dar yra žmonių, kurie nežino, kas jų šeimos gydytojas. Tačiau pripažino, kad tokia problema egzistuoja, ypač tarp jaunimo, kuris serga retai ir gydytojų pagalbos neieško. Visgi tie jaunuoliai, kurie nežino, pas ką yra prisirašę, turėtų prisiminti bent jau gydymo įstaigą, kurioje lankėsi iki pilnametystės. Labai tikėtina, kad jos pacientu liko ir sukakus 18 metų. Tad vertėtų susirasti tos įstaigos telefono numerį ir sužinoti savo šeimos gydytojo kontaktus, nes dabartinėje situacijoje jų gali prireikti bet kuriuo momentu.


Taip pat gydytojai ragintų vilkaviškiečius, turinčius solidaus amžiaus tėvus, pasirūpintų jų šeimos gydytojų kontaktais ir visada juos turėti po ranka.


Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Danguolė Almonaitienė pripažino, kad dabartinė situacija nėra lengva nei medikams, nei pacientams, nes kyla daug įtampos, neaiškumų. Poliklinikos vadovė patikino, kad sunegalavęs pacientas bet kokiu atveju pirmiausia turėtų skambinti savo šeimos gydytojui. Poliklinika savo įstaigos gydytojų, tarp jų – ir odontologų, chirurgų, ginekologų, pediatrų ir kt., kontaktus ir darbo laiką skelbia savo interneto svetainėje www.pspcvilkaviskis.lt. Taip pat visa informacija karantino metu iškabinta ant įstaigos pagrindinio įėjimo durų, o norintieji ją sužinoti telefonu gali skambinti registratūros 

tel.: (8 342) 53 463, (8 342) 60 111.


Ieškoti kontaktų


Vilkaviškio šeimos medicinos centro vadovė Birutė Kažemėkaitė patikino, kad jų įstaigos pacientai žino savo šeimos gydytojų kontaktus. Visi gydytojai turi tarnybinius mobiliuosius telefonus, kurių numerius davę pacientams. Tie, kurie nežino savo šeimos gydytojo telefono, gali kreiptis registratūros tel. (8 342) 60 440 ir bus nurodyta, kaip susisiekti su gydytoju.


Vilkaviškio šeimos klinikos vadovė Rimanta Sruoginienė įsitikinusi, kad jų pacientams nekyla problemų, norint susisiekti su šeimos gydytoju. Kai kurie iš pacientų turi savo gydytojų mobiliųjų telefonų numerius, kiti visuomet sujungiami pokalbiui per registratūros tel. (8 342) 20 192.


„Aušros“ klinikos vadovė Vilija Radionova taip pat neabejojo, kad pacientai be problemų prisiskambins bet kuriam iš trijų šios klinikos šeimos gydytojų, kurie aprūpinti tarnybiniais mobiliaisiais telefonais. Tie, kuriems iki šiol neprireikė gydytojų kontaktų, juos sužinos paskambinę registratūros tel. (8 342) 20 073. Be to, visi kontaktai iškabinti ant klinikos durų.


Nuosavą kliniką turinti gydytoja Vilija Lekešienė sakė, jog savo pacientams yra davusi mobiliojo telefono numerį, tad jie gali kreiptis net savaitgaliais, nes karantino metu gydytoja dirba nuotoliniu būdu. Taip pat su klinika galima susisiekti tel. (8 342) 56 633 per registratūrą. Po darbo valandų registratūros telefonas tiesiogiai perjungiamas į klinikos vadovės mobilųjį, tad pacientai be pagalbos nelieka bet kuriuo metu.


Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro pacientai taip pat visą reikiamą informaciją gali rasti įstaigos interneto svetainėje www.kybartupspc.lt, kontaktiniai numeriai iškabinti ant įstaigos durų, ją gali gauti paskambinę registratūros tel. (8 342) 30 535. Įstaigos vadovė Dženita Sabašinskienė priminė, kad Kybartų poliklinikos medikai karantino metu dirba ir šeštadieniais, nuo 8 iki 12 val. Konsultacijos teikiamos tel. 8 603 27 534.


Tiriami karščiuojantys žmonės


Jei šeimos gydytojas tuo metu nedirba, tačiau žmogui būtina skubi pagalba ar siuntimas į karščiavimo kliniką, jį gali išrašyti kitas tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas. Primename, jog į karščiavimo kliniką nukreipiami tik 18–60 amžiaus grupei priklausantys, karščiuojantys ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų turintys žmonės. Dėl pacientų, nepatenkančių į minėto amžiaus kategoriją, gydymo sprendimus priima jų šeimos gydytojas.


Jei pacientas grįžo iš užsienio, turėjo kontaktų su grįžusiaisiais ar koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis, turėtų kreiptis Koronos karštąja linija 1808. Prie telefonų kiaurą parą budintys specialistai suteiks visą reikalingą informaciją, kaip toliau elgtis.
Greitąją medicinos pagalbą žmonės turėtų kviesti tik išskirtiniais atvejais – kai reikalinga skubi pagalba, ištikus ūmiai būklei, patyrus traumą ar pan. Pirmiausia, ką patikrina atvykę greitosios pagalbos medikai – ar ligonis nekarščiuoja. Karščiuojantys pacientai, turintys viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdingų simptomų, pervežami į Kauno klinikinę ligoninę.

Reikia įvertinti


Ligoninės vyr. gydytojas Linas Blažaitis nuramino vilkaviškiečius, kad gydymo įstaigoje pagalba teikiama visais ūmiais atvejais, kai žmogui reikalinga skubi pagalba. Ir toliau atliekamos būtinosios operacijos – traumatologinės, chirurginės, priimami gimdymai ir kt. Tik, anot L. Blažaičio, viskas vyksta lėčiau, mat kiekvieną atvykstantį pacientą medikai vertina kaip galimai užsikrėtusį koronavirusu, todėl pasiruošti jį priimti užtrunka ilgiau.


– Pacientai lai nesibaimina – pagalba jiems tikrai teikiama, tik nereikėtų be reikalo apkrauti medikus ir patiems rizikuoti savo sveikata. Nes ligoninėje visada išlieka didesnė rizika susidurti su sergančiais žmonėmis, – vilkaviškiečius įspėjo L. Blažaitis. – Todėl karantino metu kreipiantis į gydymo įstaigą reikia įvertinti, ar gydytojo pagalba tikrai būtina ir neatidėliotina.

Kviesulaitienė E. (2020, balandžio 10) „Žinoti šeimos gydytojo kontaktus – privalu“
Santaka [žiūrėta 2020-04-15] Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/081088cafaedec62576dec...

KARANTINAS RIBOJA LAISVES, BET SAUGO MŪSŲ SVEIKATĄ

Pirmąjį karščiavimo klinikos pacientą pasirengusios
priimti Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoja Erika Tamaliūnaitė ir
bendrosios praktikos slaugytoja Zena Grėbliūnienė. Lino Blažaičio nuotr.

Užsikrėtusiųjų koronavirusu
nenumaldomai daugėjant, priimami griežtesni apribojimai gyventojams, o ligonių
poreikiams rajone pradėjo veikti pirmoji šalyje karščiavimo klinika.

Tik gydytojo siuntimu

Ketvirtadienį rajono ligoninėje pradėjusi veikti karščiavimo klinika vakar
priėmė tris pirmuosius pacientus. Karščiavimo klinikos įsteigtos visuose
rajonuose Vyriausybės sprendimu. Jose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant
koronavirusinę infekciją (COVID-19).

Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojas Linas Blažaitis paaiškino, jog tai
ambulatorinė paslauga, kuri bus teikiama 18–60 metų amžiaus pacientams,
atvykusiems šeimos gydytojo siuntimu. Pacientai turi būti iš anksto
užsiregistravę.

Pasireiškus bent vienam ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingam simptomui
– staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, atsiradus dusuliui pacientas visų pirma
turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šis priima sprendimą, ar pacientą
nukreipti į karščiavimo kliniką, siuntimą užpildo elektroniniu būdu. Tuomet
karščiavimo klinikos koordinatorius nedelsdamas susisiekia su karščiuojančiu
pacientu jo nurodytu telefonu ir praneša, kur ir kaip atvykti, vizito laiką,
išsiaiškina, ar karščiuojantis pacientas gali į karščiavimo kliniką atvykti
pats savo automobiliu, ar turi būti atvežtas kito žmogaus.

Pirmieji pacientai

Atvykusiems į karščiavimo kliniką žmonėms neleidžiama išlipti iš
automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip. Kartu su savimi
žmogus turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą
su užrašytu mobiliojo telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką,
reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje.
Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.

Karščiavimo klinikoje, nuo ligoninės skyrių griežtai izoliuotoje patalpoje,
vienoje pamainoje dirba keturi darbuotojai: gydytojas, slaugytoja, medicinos
technologas rentgeno tyrimui atlikti ir slaugė-padėjėja patalpų dezinfekcijai.

Klinikoje bus atlikti reikiami tyrimai, rentgeno nuotrauka, reikalui esant
– COVID-19 mėginys. Jei paciento būklė stabili, jis vyks namo saviizoliacijoje
laukti tyrimo atsakymo. Jei reikalinga stacionari pagalba, pacientas guldomas į
specialiai tokiai pagalbai pritaikytą ligoninės skyrių. Karščiavimo klinika
pacientus ambulatoriškai priiminės tik darbo dienomis. Jau pačią pirmą dieną
klinikos medikams teko priimti tris ligonius, kuriems pasireiškė į koronavirusą
panašūs simptomai. Visi po tyrimų išsiųsti izoliuotis. Ėminių rezultatus
pacientams praneš šeimos gydytojas.


Ligoninės vyr. gydytojas L. Blažaitis sakė, kad medikai sąmoningai žvelgiaį susiklosčiusią situaciją, blaiviai vertina juos užgriuvusią pareigą iratsakomybę. Tad tikrai nereikėjo kažką įkalbinėti dirbti karščiavimo klinikoje,kur akis į akį galima susidurti su dar mažai pažįstama liga ir grėsme savosveikatai.

Mobilusis punktas

Nuo praėjusio antradienio Marijampolėje pradėjęs veikti mobilusis koronaviruso patikros punktas per tris pirmąsias dienas patikrino 114 pacientų. Punkte dviem pamainomis dirba trijų specialistų komandos, kurių sudėtyje ne tik medikai, bet ir visuomenės sveikatos biuro savanoriai. Pirmosios darbo dienos rezultatai nudžiugino: iš 30 paimtų mėginių, tarp kurių buvo ir 3 iš mūsųrajono gyventojų, nė vienas įtartas COVID-19 atvejis nepasitvirtino.Trečiadienį paimta 40 ėminių, iš kurių 4 – mūsų rajono gyventojų.Ketvirtadienio ėminių rezultatai paaiškės tik šiandien. Punktas dirbs ir savaitgalį. Kol kas nei reagentų, nei specialių aprangų medikams netrūksta.

Iki ketvirtadienio popietės buvo užfiksuotas vienintelis koronavirusususirgęs vilkaviškietis. Šis vyras jokių kontaktų mūsų rajone neturėjo, nes nuo Lietuvos sienos buvo nugabentas į gydymo įstaigą. Rajone dirbantiems greitosios pagalbos tarnybos medikams teko į gydymo įstaigas gabenti kelis COVID-19įtartus asmenis, tačiau jų ėminiai buvo neigiami.

Primename, kad Marijampolės mobiliajame koronaviruso patikros punkte išsitirti gali tik iš anksto „Karštąja koronaviruso linija 1808“ užsiregistravę ir jos siųsti asmenys. Tie, kurie neturi galimybių nuvykti savo automobiliu,turi kreiptis visą parą veikiančia Ekstremalių situacijų operacijų centro karštąja linija tel. 8 611 37 177.


Parengta saviizoliacijai

Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas pranešė, kad mūsų
rajone iš užsienio grįžusių gyventojų saviizoliacijai paruoštos keturios
patalpos. Be jau minėtų Kybartų „Rasos“ specialiosios mokyklos, Kybartų vaikų
globos namų ir Karalių bendruomenės namų, žmonės bus apgyvendinami ir
„Širvintos“ viešbutyje, Vilkaviškyje. Ketvirtadienio rytą jame jau buvo
apgyvendinta 17 asmenų, kuriuose Savivaldybė savo transportu parsivežė iš
Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos. Žmonių pervežimui Savivaldybė parengusi keturias
transporto priemones. Dėl iš užsienio grįžusių gyventojų parvežimo
kooperuojamasi su kaimyninėmis Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėmis.

Dar 3 rajono gyventojai apgyvendinti Kybartų „Rasos“ specialiojoje
mokykloje. Vienas jų pirmadienį jau baigs saviizoliaciją ir galės vykti namo.
Be to, pasikeitus Vyriausybės nutarimui dalis priverstinai izoliuotų asmenų
galės išvykti namo, jei turi tinkamas sąlygas saviizoliacijai. Jie išleidžiami
tik pasirašę dokumentus apie gresiančią atsakomybę, jei nesilaikys
saviizoliacijos.

Kybartų globos namų patalpos kol kas neapgyvendintos. Jos laikomos rezerve,
jei izoliuoti reikėtų vaikų turinčias šeimas.

Griežta atsakomybė

Primename, kad pažeidusiesiems saviizoliacijos režimą griežtinama
atsakomybė. Iš užsienio grįžusiems žmonėms, nesilaikantiems karantino sąlygų,
grės nuo 500 iki 1500 eurų bauda, įmonėms, pažeidusioms karantino režimą, – nuo
1500 iki 6 tūkst. eurų.

Baudžiamojo kodekso pataisos numato baudžiamąją atsakomybę žmonėms, kurie
pažeis raštišką nurodymą neišvykti iš namų. Už tokį nusikaltimą teismas galės
skirti laisvės atėmimą iki vienų metų.

Karantino režimas

Karantino sąlygomis visiems gyventojams rekomenduojama, jei yra galimybė,
dirbti nuotoliniu būdu, mažiau lankytis viešose vietose. Jei yra būtinybė ten
lankytis, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes (išskyrus vairuojant
motorines transporto priemones). Nesant galimybės dėvėti medicininę kaukę,
galima naudoti medžiaginę kaukę, dengiančią nosį ir burną. Taip pat
rekomenduojama viešose vietose, kur liečiami daiktai, dėvėti vienkartines
pirštines.

Visi žmonės įpareigojami vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis
saugaus atstumo (ne mažiau kaip 2 metrai ir ne ilgiau kaip 15 min.), griežtai
laikytis asmens higienos reikalavimų (rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo
etiketo).


Parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose prašoma lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus tos pačios šeimos narius), laikytis saugaus kontakto (didesnio nei 2 metrų atstumo ir trumpesnio nei 15 minučių kontakto), higienos reikalavimų. Prekybos ir paslaugų vietose gali lankytis tik vienas šeimos narys.
Kol šalyje galioja karantinas, prekybos vietose, prie įėjimo, lankytojams turi būti sudaryta galimybė dezinfekuoti rankas, o apsipirkimui naudojami vežimėliai ir krepšiai turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno jų panaudojimo.


Medikai ragina laikytis karantino režimo ir taip saugoti savo, kitų žmonių bei dėl mūsų visų besiaukojančių medikų, vaistininkų, pardavėjų sveikatą, kuri visai visuomenei šiuo metu yra itin brangi.

Kviesulaitienė E. (2020, kovo 27) „Karantinas riboja laisves, bet saugo mūsų sveikatą“
Santaka [žiūrėta 2020-03-27] Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/e52f2083fdef7bb4548b00...


Medikai ruošiasi koronaviruso bangai ir dirba kitu režimu

Vilkaviškio ligoninei pirma jai šalyje atidarius karščiavimo kliniką į ją plūsta pacientai. Medikai ruošiasi blogiausiam scenarijui ir pradeda dirbti ypatingu režimu.

Anksčiau neteko

Kaip jau rašėme praėjusiame „Santakos“ numeryje, nuo ketvirtadienio mūsų rajono ligoninėje pradėjo veikti karščiavimo klinika. Per pirmąsias dvi dienas buvo ištirta 13 ligonių, kuriems pasireiškė į koronaviruso požymius panašūs simptomai. Pirmadieniui šeimos gydytojai taip pat registravo pacientus. 


Abi dienas karščiavimo klinikoje dirbusi gydytoja Erika Tamaliūnaitė sakė, kad medikai persiskirstė darbus ir rengiasi artėjančiai koronaviruso krizei, kai teks dirbti ypatingu ritmu. Todėl jai šiuo metu teko iš Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos tapti pirmąja karščiavimo klinikos gydytoja ir drauge su slaugytoja Zena Grėbliūniene priimti pacientus, kuriems pasireiškė koronavirusui būdingi simptomai. 


Medikė pasakojo, jog niekada gyvenime nebuvo turėjusi panašios praktikos ir dėvėjusi tokį sudėtingą kostiumą, kurį anksčiau yra tekę matyti nebent vadovėliuose. Apsivilkti apsauginį kostiumą trunka apie pusę valandos. Rengiantis medikams padeda kolegos.

Pasiuvo žmonės

Pagal griežtai reglamentuotą tvarką rengimasis prasideda nuo kojų, kurios apaunamos antbačiais, medikų vadinamais „bachilais“, vėliau rengiamas chalatas, prijuostė, rankų ir veido apsaugos, kepurė. Gydytoja dėkojo vilkaviškiečiams, kurie atsišaukė į jų prašymą socialiniame tinkle ir paaukojo antbačių – karščiavimo klinikos gydytojų darbe būtino apavo, ant kurio aunami dar vieni specialūs neperšlampami antbačiai. 


–Gavome tikrai labai gražių antbačių, pasiūtų su tikra meile, – vilkaviškiečių pilietiškumu džiaugėsi E. Tamaliūnaitė. – Visiems juos siuvusiems nuoširdžiai tariame ačiū.
Specialų kostiumą medikai privalo vilkėti visą pamainą – apie 6 val. Per tą laiką jie negali išeiti iš karščiavimo klinikos patalpų, atsigerti ar pasinaudoti tualetu.


Kol dar nebuvo sunkių pacientų, E. Tamaliūnaitė pastarąsias dienas vadina tarsi pratybomis prieš būsimą piką. Vis dėl to įtampos yra, ir smagiausia žinia, kurios visuomet nekantriai laukiama, – neigiamas CO VID-19 tyrimo rezultatas. Iki pirmadienio visų ligoninėje dėl CO VID-19 tirtų pacientų ėminiai buvo neigiami. 


Primename, kad 18–60 metų amžiaus pacientai, kuriems pasireiškė ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi simptomai (staiga pradėjo karščiuoti, kosėti, prasidėjo dusulys) turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tik šeimos gydytojas gali priimti sprendimą, ar pacientą nu kreipti į karščiavimo kliniką. Jaunesni nei 18 me tų ir vyresni nei 60 me tų žmonės pasireiškus simptomams turi skambinti karštosios linijos telefonu 1808, kad būtų nukreipti į reikiamą gydymo įstaigą.

Prašo sąmoningumo

Ligoninės vyr. gydytojas Linas Blažaitis sakė, kad medikai dabar dirba kitokiu režimu nei įprastai. Formuojamos pamainos, kad užsikrėtus vieniems medikams į jų vietą stotų kiti. Nors planinės operacijos atšauktos, skubi pagalba teikiama.


L. Blažaitis prašė gyventojų sąmoningumo: tie, kuriems šiuo metu nereikalinga skubi medikų pagalba, į ligoninę turėtų nevykti. Ypač to turėtų vengti vyresnio amžiaus žmonės, nes jiems virusas itin pavojingas. 


Gyventojų sąmoningumo pasigenda ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai, mat žmonės vis dar linkę juos kviesti dėl smulkmenų. 


– Žmonės vis dar nesupranta situacijos sudėtingumo ir medikus į savo namus kviečia dėl menkniekių, – kalbėjo Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovė Natalija Anisimavičienė. – Sunkiai suvokiama, kai žmogus į medikus kreipiasi tam, kad atvyktų pamatuoti temperatūrą ar kraujo spaudimą.
Medikė paragino visus pacientus kontaktuoti su savo šeimos gydytojais, o greitąją pagalbą kviesti tik esant sudėtingam atvejui. Pacientai turėtų suprasti, jog medikai, kad ir kaip saugotųsi, turi didesnį pavojų užsikrėsti ir gali tapti viruso nešiotojais net patys to nežinodami.

Medikai dėkingi žmonėms, padedantiems įsigyti ar net pagaminantiems apsaugos priemonių.

Trys atvejai


Iki pirmadienio buvo užfiksuoti trys koronavirusu sergantys mūsų rajono gyventojai. Kaip jau rašėme, pirmasis atvejis buvo nustatytas kovo 22 d. Iš užsienio grįždamas vyras pasijuto blogai, to dėl nuo sienos buvo paimtas medikų ir nugabentas į gydymo įstaigą.
Antrasis atvejis užfiksuotas kovo 26 d. Vyrui CO VID-19 buvo nustatytas Marijampolės mobiliajame patikros punkte. Spėjama, kad rajono gyventojas koronavirusu užsikrėtė nuo Vilniuje gyvenančio sūnaus. Vyras tvirtino per tą laiką su niekuo nekontaktavęs, išskyrus savo šeimos narius. Tiek sergančiajam, tiek jo šeimos nariams paskirta griežta saviizoliacija.
Trečiasis atvejis buvo nustatytas kovo 28 d. iš užsienio grįžusiai moteriai. Ji su giminaičiu grįžusi į Vilkaviškį daugiau kontaktų ne turėjo – tiesiai iš aerouosto abu buvo pristatyti į saviizoliacijos punktą.

Elgtis atsakingai

Pirmadienį „Širvintos“ viešbutyje gyveno 15 iš užsienio parvykusių ir dėl to izoliuotų asmenų. Kitose trijose saviizoliacijai Savivaldybės parengtose vietose gyventojų nėra. Vienas Kybartų „Rasos“ specialiojoje mokykloje izoliavęsis vyras jau išvyko į namus, nes baigėsi saviizoliacijos terminas, dar du nutarė izoliuotis namuose.
Saviizoliacijos koordinatorius mūsų rajone Robertas Fišeris informavo, kad viešbutyje saviizoliavęsi asmenys elgiasi atsakingai, iš patalpų niekur nevyksta, tad problemų, kaip kai kuriuose kituose rajonuose, kol kas nekyla. 


Policija nuolat sulaukia gyventojų pranešimų apie privalančių namuose izoliuotis asmenų pažeidimus, tačiau nevisais atvejais informacija pasitvirtina. Vis dėl to pareigūnai prašo gyventojus išlikti budrius ir pranešti apie saviizoliacijos nesilaikančius kaimynus. 


Primename, kad karantinas pratęstas iki balandžio 13 d., todėl saugiausia likti namuose. Per karantiną viešosiose vietose reikia dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis saugaus atstumo (ne mažiau kaip 2 metrai) ir bendrauti ne ilgiau kaip 15 min., griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų, viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu, kuo rečiau eiti į parduotuves ir kitas susibūrimo vietas.
Tik laikydamiesi šių medikų rekomendacijų galime su stabdyti viruso plitimą.

Kviesulaitienė E. (2020, kovo 31) „Medikai ruošiasi koronaviruso bangai ir dirba kitu režimu“
Santaka [žiūrėta 2020-04-03] Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/2bffe30d1b7728ad34ce54...

VšĮ Vilkaviškio ligoninės patalpose duris atvėrė „Karščiavimo klinika“

VšĮ Vilkaviškio ligoninės patalpose duris atvėrė „Karščiavimo klinika“, čia bus aptarnaujami Vilkaviškio rajono gyventojai.


Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Į šią kliniką bus registruojami šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai, kurie turės atvykti jiems paskirtu konkrečiu laiku.


Karščiavimo klinikoje pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, kepenų fermentų tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma mobiliuosiuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas.
Numatyta, kad 18-60 metų amžiaus pacientas, pasireiškus bent vienam ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingam simptomui – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui visų pirma turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tuomet gydytojas priima sprendimą, ar pacientą nukreipti į karščiavimo kliniką, reikalui esant siuntimas užpildomas elektroniniu būdu. Tuomet karščiavimo klinikos koordinatorius nedelsdamas susisiekia su karščiuojančiu pacientu ir praneša karščiavimo klinikos adresą, paskiria vizito laiką.
Atvykus į karščiavimo kliniką žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip. Kartu su savimi žmogus turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys. Langą žmogus turės pradaryti tada, kai klinikos darbuotojas to paprašys, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti.


Į karščiavimo kliniką žmogus galės užeiti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis galės būti išleidžiamas izoliuotis į izoliavimo vietą arba nukreipiamas į gydymo įstaigas, gydančias koronavirusine infekcija sergančiuosius. Tiems žmonėms, kurie negalės į karščiavimo klinikas atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas.

METUS MAMOGRAFU DIRBANTYS MEDIKAI SKAIČIUOJA IŠGELBĖTAS GYVYBES

Radiologijos technologės Rasa Karpavičienė ir Dana Milinkevičienė bei Radiologijos skyriaus vedėja Diana Barčaitienė pirmuosius darbo metus su mamografu vadina įdomiais ir sėkmingais.
Autorės nuotr.

Nors atrodo, kad išsvajotąjį aparatą Vilkaviškio ligoninės radiologai gavo visai neseniai, jau sukako metai, kai jis atlieka labai svarbius tyrimus. Per šį laiką nustatyta ne viena patologija ir pacientės išsiųstos gydytis.
Skeptikų neklausė

Prieš kelerius metus, kai ligoninė dar tik planavo įsigyti mamografą, buvo nemažai skeptikų, tačiau dabar medikai džiaugiasi nepasidavę pastarųjų įtakai ir dėję visas pastangas, kad įsigytų brangų aparatą. Skeptikai kalbėjo, kad nedideliame mūsų rajone tokį aparatą išlaikyti „neapsimokės“, nes trūks pacienčių. Juolab kad kaimyninėje Marijampolėje mamografas veikia kelerius metus ir kasmet juo atliekama apie 3 tūkst. tyrimų. Tačiau ligoninės vadovas Linas Blažaitis buvo atkaklus: net ir vienas laiku diagnozuotas atvejis reikštų, kad aparatas atsipirko, nes tai išgelbėjo žmogaus gyvybę.

Beveik 200 tūkst. eurų kainavęs įrenginys į ligoninę atkeliavo 2018-ųjų pabaigoje, tačiau sutvarkius visus leidimus ir juridinius formalumus dirbti pradėjo tik po poros mėnesių.
Taigi dabar savo darbo metines „atšventęs“ mamografas jau džiugina puikiais rezultatais: per metus juo patikrinta daugiau nei 2 tūkst. pacienčių. Daugiausia atlikta profilaktinių patikrų pagal Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kuri skirta 50–69 metų amžiaus moterims. Laiku diagnozuotos apie dvi dešimtys vėžinių pakitimų.

Ankstyva diagnostika

Radiologijos skyriaus vedėja Diana Barčaitienė pasidžiaugė, kad daugelį pacienčių galėjo pradžiuginti: mamografinis tyrimas patvirtino, kad krūtyse pakitimų nerasta ir į sekančią patikrą reikės atvykti tik po dvejų metų.
Visgi buvo atvejų, kai pakitimus krūtyse pastebėję radiologai išsiuntė pacientes pas onkologus konsultuotis į tretinio lygio ligoninę ir vilkaviškiečių įtarta diagnozė pasitvirtino – moterims nustatytas krūties vėžys.
Siuntimas pas onkologus ir vėžio diagnozė pacientes sukrečia, tačiau gydytoja radiologė sakė galinti pasidžiaugti tuo, kad su mamografu liga nustatoma ankstyvose stadijose, kai darinys tėra kelių milimetrų ir pati moteris dar jokių negalavimų nejaučia, pakitimų krūtyse neužčiuopia. Ankstyvoje stadijoje nustatytas vėžys lengviau gydomas, geresnės pasveikimo prognozės.

Pritraukia atsiliepimai

Nors mūsų rajono moterys ir iki šiol gan aktyviai dalyvavo prevencinėje Krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programoje, atsiradus mamografui savo rajono ligoninėje jų aktyvumas dar padidėjo. Medikai sulaukia pacienčių ir iš Šakių rajono bei Marijampolės, mat gandas apie atsakingai dirbančias, švelniai su pacientėmis apsieinančias Vilkaviškio ligoninės radiologijos technologes bei radiologes jau pasiekė ir kaimyninius miestus.
Kalbintos patikros laukusios pacientės iš Marijampolės sakė atvykusios įsitikinti draugių pasakojimais, kad Vilkaviškyje atliekamas mamografijos tyrimas neskausmingas, mat anksčiau pačioms teko turėti kitokios patirties.
– Beveik visada moterys prisipažįsta bijančios mamografijos tyrimo, nes girdėjusios, kad jis yra skausmingas. Tačiau po tyrimo jos šypsosi ir sako, kad visai neskaudėjo, – pirmų metų darbo su mamografu įspūdžius pasakojo radiologijos technologė Dana Milinkevičienė. – Tyrimo metu krūtis šiek tiek suspaudžiama, tačiau visuomet stengiamės atsižvelgti į moters pojūčius.

Ryšys tirpdo baimę

Radiologijos skyriaus vedėja D. Barčaitienė sakė, kad mamografijos tyrime labai svarbus pirmas kontaktas su paciente. Jei bendraujant su technologe užsimezga šiltas ryšys, pacientė atsipalaiduoja, neįsitempia, tad tyrimo metu jokio diskomforto nejaučia.
Pirmiausia technologės surenka pacientės anamnezę bei informaciją, susijusią su krūtimis: ar pacientei buvo daryta operacijų, taikytas kitoks gydymas, taip pat sužymi odos pakitimus, apgamus ar kt.
Technologės D. Milinkevičienė ir Rasa Karpavičienė sakė, kad dažnai pirmojo pokalbio metu su pacientėmis užsimezga šiltas ryšys ir jos išsipasakoja net kitas savo sveikatos ar asmenines bėdas. Tai akivaizdžiai parodo, jog pacientė pasitiki mediku ir tyrimas vyks sklandžiai.
Mamografas skenuoja po vieną krūtį dviem kryptimis. Tyrimas vyksta vos kelias sekundes, tad gaunama minimali radiologinė apšvita. Mamografo nuotraukų vaizdus technologės persiunčia gydytojoms radiologėms D. Barčaitienei bei Aušrai Sakalavičienei. Jos įvertina vaizdus ir parašo išvadas.

Pacienčių labui

Kad būtų išvengta klaidų, kiekvieną tyrimą turi vertinti du specialistai. Kadangi šiuo metu belikusios dvi mamografijas galinčios vertinti specialistės, tyrimų atsakymų pacientams tenka palaukti mėnesį ir ilgiau. Juolab kad eilę gali sutrikdyti vienos iš medikių atostogos ar liga. Likusi viena specialistė turi sulaukti kolegės, kad galėtų pacientei pateikti galutinį atsakymą.
Tačiau D. Barčaitienė nuramino pacientes, kad įtarus patologiją tyrimas vertinamas ir aprašomas be eilės.
– Mūsų technologės labai kvalifikuotos, todėl jau tyrimo metu krūties nuotraukų vaizduose pastebi patologijas ir iškart praneša gydytojui, kuriuos vaizdus reikia įvertinti pirmiausia, – kalbėjo D. Barčaitienė. – Iškart informuojame pacientę, kur toliau registruotis, kokius tyrimus atlikti ir kokią informaciją suteikti, kad tretinio lygio įstaigoje būtų užregistruota be eilės.
Technologės sakė, kad visas moteris po mamografijos tyrimo informuoja, jog nereikėtų išsigąsti, jei bus paskirta krūtų echoskopija.
Net ir neaptikę „piktų“ darinių mamografijoje, gydytojai dažnai nori apsidrausti ir skiria papildomų tyrimų.
– Jei moterų krūtų audinys dar pakankamai tankus, mamogramoje nedideli pakitimai gali būti nematomi. Todėl negalima garantuoti, jog nėra mažų „užsislėpusių“ židinių. Kad įsitikintume, skiriame ir papildomą tyrimą echoskopu, – pasakojo D. Barčaitienė. – Atsakingai vertiname kiekvieną audinio milimetrą, nes tai labai svarbu moters sveikatai. Pacientės turi suprasti, kad bet koks tyrimas skiriamas tik jų pačių labui.

Kviesulaitienė E. (2020, vasario 28) „Metus mamografu dirbantys medikai skaičiuoja iš gelbėtas gyvybes“
Santaka [žiūrėta 2020-03-03] Prieiga per internetą: http://www.santaka.info/pdf/b9f23e73e21cc54cf29842...

  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė

Informacinis pranešimas dėl slapukų

„Informuojame, kad siekiant užtikrinti tinkamą Jūsų naršymo kokybę, statistiniais tikslais, šioje svetainėje naudojame slapukus. Sutikdami, paspauskite „SUTINKU“. Duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos apie slapukų naudojimą rasite čia.“