Vilkaviškio ligoninė

Vilkaviškio ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra Vilkaviškio rajono ir kitų respublikos regionų gyventojams. Teikiamų paslaugų užsakovas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Vilkaviškio ligoninė yra viešoji, ne pelno siekianti, ribotos turtinės atsakomybės įmonė.

Vizija

Rajono lygio ligoninė, teikianti kokybiškas stacionarines, ambulatorines bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, naudojant pažangiausias diagnostikos, gydymo ir darbo organizavimo technologijas.

Misija

Visuomenės poreikiams atvira medicinos įstaiga, tenkinanti pacientų poreikius pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Veiklos tikslas

Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą Vilkaviškio rajono gyventojams, kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams.

LIGONINĖS TEIKIAMOS PASLAUGOS

Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- suaugusiųjų neurologijos II,
- suaugusiųjų ortopedijos ir traumatologijos IIA, IIB, IIC,
- otorinolaringologijos II,
- ginekologijos IIA, IIB, IIC,
- akušerijos,
- nėštumo patologijos IIA,
- neonatologijos IIA,
- suaugusiųjų urologijos IIA, IIB,
- vaikų ligų II,
- suaugusiųjų chirurgijos,
- geriatrijos,
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų),
- reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų).


Pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- palaikomojo gydymo ir slaugos,

- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- neurologijos,
- kardiologijos,

- endokrinologijos,
- dietologijos,
- alergologijos ir klinikinės imunologijos,
- pulmonologijos,
- dermatovenerologijos,
- infekcinių ligų,
- oftalmologijos,
- otorinolaringologijos,
- urologijos,
- ortopedijos ir traumatologijos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos,
- anesteziologijos ir reanimatologijos,
- akušerijos ir ginekologijos,
- vaikų ligų,
- vaikų neurologijos,
- vaikų pulmonologijos,
- klinikinės fiziologijos,
- chirurgijos,
- abdominalinės chirurgijos,
- echoskopijos,
- endoskopijos,
- radiologijos (rentgenodiagnostikos,ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos),
- refleksoterapijos,


Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos, medicinos gydytojo praktikos paslaugos.

Akušerio, akušerio praktikos paslaugos.

Suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos.

Slaugos paslaugos:

- bendrosios praktikos slaugos,
- vaikų slaugos,
- anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos,
- sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos.


Kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- logopedijos,
- kineziterapijos,
- ergoterapijos,
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II (nervų sistemos ligų, judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų, endokrininių ligų, ginekologinių ligų),
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos I ( judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų,
endokrininių ligų),
- vaikų raidos sutrikimų ankstyviosios reabilitacijos,
- masažo,
- paliatyviosios 
pagalbos (suaugusiųjų).


Bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- dienos chirurgijos,
- paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro,

- laboratorinės diagnostikos.

LIGONINĖS STRUKTŪRA

ISTORIJA

Vilkaviškio ligoninės istorija kartais bandoma sieti su XIX a. pradžia. Žygiuodamas prieš carinę Rusiją, Napaleonas buvo apsistojęs Vilkaviškyje ir čia planavo kurti karo lauko ligoninę. Planui žlugus, gyventojus dar ilgai gydė pavieniai gydytojai bei žiniuoniai ir tik 1878 m. pradėtos rinkti lėšos ligoninės statybai. 1908 m. Vilkaviškyje buvo atidaryta pirmoji infekcinė ligoninė. Tai oficiali Vilkaviškio ligoninės pradžia

1915 m. Vilkaviškio ligoninė pradėjo oficialią veiklą. Lietuvių ir vokiečių chirurgai kartu atliko pirmąsias apendektomijas ir hernioplastikas.

Pagal 1919.07.11 metų dokumentą konstatuojama, kad Vilkaviškyje veikia apskrities ligoninė, jos daktaras Jonas Tekorius. Be to, yra užkrečiamų ligų skyrius. Ligoninėje buvo 20 lovų, užkrečiamų ligų skyriuje – 12 lovų.

Ligoninės būklę atspindi 1932–1933 m. veikimo apyskaita: „Ligoninės namas mūrinis, dviejų aukštų, koridorių sistemos; šitame name yra 40 lovų. Be to, dar yra mūrinis vieno aukšto namas (barakas), apie 500 metrų atstumu nuo pirmojo namo. Minėtame barake yra 10 lovų. Ligoninės būstinės ligoninės reikalavimams nepritaikytos, kas sudaro gydymo srityje įvairių kliūčių. Nors ir ankštos būstinės, bet vis tik šiaip taip susitvarkyta: yra gimdymo skyrius, operacinė, tvarstomasis kambarys, rentgeno kabinetas su kvarco lempa ir elektros vonia, gydytojo kambarys, 2 vonių kambariai, venerinių ligų ambulatorija ir 2 išeinamosios vietos."

1941 metais Vilkaviškio ligoninėje buvo 110 – 120 lovų, dirbo apie 50 darbuotojų ir 40-50 darbininkų ir tarnautojų. 1941 m. įkurtas TBC dispanseris, kuris tų pačių metų gruodžio 3 d. prijungtas prie ligoninės.

Karo metais Vilkaviškis virto griuvėsiais. Vilkaviškio apskrityje neliko nė vienos ligoninės. 1944 m. rugsėjį (7 km. į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio) steigiama ligoninė pustuštėje valstiečio Matulo troboje ant šiaudų pakraigų, kareiviškų antklodžių.

Labai svarbūs ir reikšmingi ligoninei buvo 1976–1990 metai, nes vadovaujant vyr. gydytojui A. Šumskiui per TSRS plano komitetą buvo gautas leidimas statyti Vilkaviškyje 250 lovų ligoninę, o lėšos tam skirtos iš 1978 m. balandžio mėn. sąjunginių talkų fondo – 3 mln. rublių. 1983 m. balandžio 22 d. ligoninė oficialiai baigta, nors pradėjo veikti tik nuo birželio mėnesio.

Šiandieninė VšĮ Vilkaviškio ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines ir ambulatorines paslaugas, teikianti terapijos, neurologijos, chirurgijos, akušerijos, ginekologijos, reanimacijos-anesteziologijos, vaikų ligų stacionarines paslaugas. Konsultaciniame skyriuje konsultuoja gydytojai: kardiologai, neurologai, akių ligų gydytojai, odos ligų gydytojas, urologas, radiologai, endokrinologas, alergologas, ausų-nosies-gerklės gydytojai, vaikų pulmonologas, pulmonologas, reabilitologai. Ambulatoriniam ir stacionariniam ištyrimui naudojama šiuolaikinė įranga.

ĮSTATAI

ATSISIŲSTI

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

Atsisiųsti

VILKAVIŠKIO LIGONINĖS NAUJIENOS

VšĮ Vilkaviškio ligoninės patalpose duris atvėrė „Karščiavimo klinika“

VšĮ Vilkaviškio ligoninės patalpose duris atvėrė „Karščiavimo klinika“, čia bus aptarnaujami Vilkaviškio rajono gyventojai.


Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Į šią kliniką bus registruojami šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai, kurie turės atvykti jiems paskirtu konkrečiu laiku.


Karščiavimo klinikoje pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, kepenų fermentų tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma mobiliuosiuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas.
Numatyta, kad 18-60 metų amžiaus pacientas, pasireiškus bent vienam ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingam simptomui – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui visų pirma turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tuomet gydytojas priima sprendimą, ar pacientą nukreipti į karščiavimo kliniką, reikalui esant siuntimas užpildomas elektroniniu būdu. Tuomet karščiavimo klinikos koordinatorius nedelsdamas susisiekia su karščiuojančiu pacientu ir praneša karščiavimo klinikos adresą, paskiria vizito laiką.
Atvykus į karščiavimo kliniką žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip. Kartu su savimi žmogus turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys. Langą žmogus turės pradaryti tada, kai klinikos darbuotojas to paprašys, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti.


Į karščiavimo kliniką žmogus galės užeiti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis galės būti išleidžiamas izoliuotis į izoliavimo vietą arba nukreipiamas į gydymo įstaigas, gydančias koronavirusine infekcija sergančiuosius. Tiems žmonėms, kurie negalės į karščiavimo klinikas atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas.

METUS MAMOGRAFU DIRBANTYS MEDIKAI SKAIČIUOJA IŠGELBĖTAS GYVYBES

Radiologijos technologės Rasa Karpavičienė ir Dana Milinkevičienė bei Radiologijos skyriaus vedėja Diana Barčaitienė pirmuosius darbo metus su mamografu vadina įdomiais ir sėkmingais.
Autorės nuotr.

Nors atrodo, kad išsvajotąjį aparatą Vilkaviškio ligoninės radiologai gavo visai neseniai, jau sukako metai, kai jis atlieka labai svarbius tyrimus. Per šį laiką nustatyta ne viena patologija ir pacientės išsiųstos gydytis.
Skeptikų neklausė

Prieš kelerius metus, kai ligoninė dar tik planavo įsigyti mamografą, buvo nemažai skeptikų, tačiau dabar medikai džiaugiasi nepasidavę pastarųjų įtakai ir dėję visas pastangas, kad įsigytų brangų aparatą. Skeptikai kalbėjo, kad nedideliame mūsų rajone tokį aparatą išlaikyti „neapsimokės“, nes trūks pacienčių. Juolab kad kaimyninėje Marijampolėje mamografas veikia kelerius metus ir kasmet juo atliekama apie 3 tūkst. tyrimų. Tačiau ligoninės vadovas Linas Blažaitis buvo atkaklus: net ir vienas laiku diagnozuotas atvejis reikštų, kad aparatas atsipirko, nes tai išgelbėjo žmogaus gyvybę.

Beveik 200 tūkst. eurų kainavęs įrenginys į ligoninę atkeliavo 2018-ųjų pabaigoje, tačiau sutvarkius visus leidimus ir juridinius formalumus dirbti pradėjo tik po poros mėnesių.
Taigi dabar savo darbo metines „atšventęs“ mamografas jau džiugina puikiais rezultatais: per metus juo patikrinta daugiau nei 2 tūkst. pacienčių. Daugiausia atlikta profilaktinių patikrų pagal Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kuri skirta 50–69 metų amžiaus moterims. Laiku diagnozuotos apie dvi dešimtys vėžinių pakitimų.

Ankstyva diagnostika

Radiologijos skyriaus vedėja Diana Barčaitienė pasidžiaugė, kad daugelį pacienčių galėjo pradžiuginti: mamografinis tyrimas patvirtino, kad krūtyse pakitimų nerasta ir į sekančią patikrą reikės atvykti tik po dvejų metų.
Visgi buvo atvejų, kai pakitimus krūtyse pastebėję radiologai išsiuntė pacientes pas onkologus konsultuotis į tretinio lygio ligoninę ir vilkaviškiečių įtarta diagnozė pasitvirtino – moterims nustatytas krūties vėžys.
Siuntimas pas onkologus ir vėžio diagnozė pacientes sukrečia, tačiau gydytoja radiologė sakė galinti pasidžiaugti tuo, kad su mamografu liga nustatoma ankstyvose stadijose, kai darinys tėra kelių milimetrų ir pati moteris dar jokių negalavimų nejaučia, pakitimų krūtyse neužčiuopia. Ankstyvoje stadijoje nustatytas vėžys lengviau gydomas, geresnės pasveikimo prognozės.

Pritraukia atsiliepimai

Nors mūsų rajono moterys ir iki šiol gan aktyviai dalyvavo prevencinėje Krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programoje, atsiradus mamografui savo rajono ligoninėje jų aktyvumas dar padidėjo. Medikai sulaukia pacienčių ir iš Šakių rajono bei Marijampolės, mat gandas apie atsakingai dirbančias, švelniai su pacientėmis apsieinančias Vilkaviškio ligoninės radiologijos technologes bei radiologes jau pasiekė ir kaimyninius miestus.
Kalbintos patikros laukusios pacientės iš Marijampolės sakė atvykusios įsitikinti draugių pasakojimais, kad Vilkaviškyje atliekamas mamografijos tyrimas neskausmingas, mat anksčiau pačioms teko turėti kitokios patirties.
– Beveik visada moterys prisipažįsta bijančios mamografijos tyrimo, nes girdėjusios, kad jis yra skausmingas. Tačiau po tyrimo jos šypsosi ir sako, kad visai neskaudėjo, – pirmų metų darbo su mamografu įspūdžius pasakojo radiologijos technologė Dana Milinkevičienė. – Tyrimo metu krūtis šiek tiek suspaudžiama, tačiau visuomet stengiamės atsižvelgti į moters pojūčius.

Ryšys tirpdo baimę

Radiologijos skyriaus vedėja D. Barčaitienė sakė, kad mamografijos tyrime labai svarbus pirmas kontaktas su paciente. Jei bendraujant su technologe užsimezga šiltas ryšys, pacientė atsipalaiduoja, neįsitempia, tad tyrimo metu jokio diskomforto nejaučia.
Pirmiausia technologės surenka pacientės anamnezę bei informaciją, susijusią su krūtimis: ar pacientei buvo daryta operacijų, taikytas kitoks gydymas, taip pat sužymi odos pakitimus, apgamus ar kt.
Technologės D. Milinkevičienė ir Rasa Karpavičienė sakė, kad dažnai pirmojo pokalbio metu su pacientėmis užsimezga šiltas ryšys ir jos išsipasakoja net kitas savo sveikatos ar asmenines bėdas. Tai akivaizdžiai parodo, jog pacientė pasitiki mediku ir tyrimas vyks sklandžiai.
Mamografas skenuoja po vieną krūtį dviem kryptimis. Tyrimas vyksta vos kelias sekundes, tad gaunama minimali radiologinė apšvita. Mamografo nuotraukų vaizdus technologės persiunčia gydytojoms radiologėms D. Barčaitienei bei Aušrai Sakalavičienei. Jos įvertina vaizdus ir parašo išvadas.

Pacienčių labui

Kad būtų išvengta klaidų, kiekvieną tyrimą turi vertinti du specialistai. Kadangi šiuo metu belikusios dvi mamografijas galinčios vertinti specialistės, tyrimų atsakymų pacientams tenka palaukti mėnesį ir ilgiau. Juolab kad eilę gali sutrikdyti vienos iš medikių atostogos ar liga. Likusi viena specialistė turi sulaukti kolegės, kad galėtų pacientei pateikti galutinį atsakymą.
Tačiau D. Barčaitienė nuramino pacientes, kad įtarus patologiją tyrimas vertinamas ir aprašomas be eilės.
– Mūsų technologės labai kvalifikuotos, todėl jau tyrimo metu krūties nuotraukų vaizduose pastebi patologijas ir iškart praneša gydytojui, kuriuos vaizdus reikia įvertinti pirmiausia, – kalbėjo D. Barčaitienė. – Iškart informuojame pacientę, kur toliau registruotis, kokius tyrimus atlikti ir kokią informaciją suteikti, kad tretinio lygio įstaigoje būtų užregistruota be eilės.
Technologės sakė, kad visas moteris po mamografijos tyrimo informuoja, jog nereikėtų išsigąsti, jei bus paskirta krūtų echoskopija.
Net ir neaptikę „piktų“ darinių mamografijoje, gydytojai dažnai nori apsidrausti ir skiria papildomų tyrimų.
– Jei moterų krūtų audinys dar pakankamai tankus, mamogramoje nedideli pakitimai gali būti nematomi. Todėl negalima garantuoti, jog nėra mažų „užsislėpusių“ židinių. Kad įsitikintume, skiriame ir papildomą tyrimą echoskopu, – pasakojo D. Barčaitienė. – Atsakingai vertiname kiekvieną audinio milimetrą, nes tai labai svarbu moters sveikatai. Pacientės turi suprasti, kad bet koks tyrimas skiriamas tik jų pačių labui.

Kviesulaitienė E. (2020, vasario 28) „Metus mamografu dirbantys medikai skaičiuoja iš gelbėtas gyvybes“
Santaka [žiūrėta 2020-03-03] Prieiga per internetą: http://www.santaka.info/pdf/b9f23e73e21cc54cf29842...

  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė