Jei sveikatos būklė yra sunki ir reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz., patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, ūmiai apsinuodijus, patyrus traumą, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko), asmuo turi nedelsiant vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, kad atvyktų greitoji medicinos pagalba.
Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus. Kur kreiptis poliklinikų nedarbo metu, gyventojams reikėtų pasidomėti iš anksto. Jiems turėtų būti suteikta informacija, su kokia įstaiga sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu yra sudariusi gydymo įstaiga, kurioje pacientai yra prisirašę ir kreiptis būtent ten.
Svarbu! Jeigu asmeniui reikalinga ne būtinoji pagalba tuo metu, kai gydymo įstaiga, kurioje jis yra prisirašęs, nedirba, jis turi vykti į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos klinika yra sudariusi sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu. Pacientui nuvykus į bet kurią įstaigą, t .y. – tą, su kuria nepasirašyta atitinkama sutartis, už suteiktas nebūtinosios pagalbos sveikatos paslaugas asmeniui teks susimokėti iš savo kišenės.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ – čia.
Skubioji medicinos pagalba suteikiama nedelsiat, kai dėl ūminių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei (pvz., patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, patekus į autoįvykį ir kt.). Arba, jeigu nesuteikus skubiosios pagalbos laiku, kyla grėsmė, jog išsivystys sunkios komplikacijos.
Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek neapsidraudusiems.
Be to, skubioji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Vilniuje, jo viešnagės Panevėžyje metu, nutikus nelaimei, jam skubioji medicininė pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų ligoninė, ar šeimos medicinos centras.
Ar skubioji medicininė pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
Dažni atvejai, kai į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių atvyksta pacientai, kuriems užtenka šeimos gydytojo paslaugų. Tuomet priėmime susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia. Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tik tais atvejais, kai žmogui reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz., patyrus traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, kilus realiai grėsmei žmogaus sveikatai ar gyvybei ir pan.). Kitais atvejais reikėtų kreipti į savo šeimos gydytoją.
Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems PSD apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Reikiamą medicinos pagalbą žmogus turi gauti visą parą, nepaisant to, kada jos prireikia. Gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, nedirba. Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Informaciją, kur teikiama medicinos pagalba gydymo įstaigų ne darbo laiku, savaitgaliais ir per šventes, galima sužinoti iš registratūros darbuotojų, gydymo įstaigų interneto svetainėse ir skelbimų lentose.
Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas – čia.
Siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas) išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę.
Šeimos gydytojas siuntimą pas gydytoją specialistą pacientui gali išduoti, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba norint nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą.
Gydytojas specialistas siuntimą pacientui gali išduoti, jeigu jo konsultacijos metu paaiškėja, kad reikalinga ir kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto konsultacija (pvz., pacientą konsultavęs kardiologas nusprendžia, kad reikalinga endokrinologo konsultacija ar akių ligų gydytojo konsultacija ir pan.).
Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo dienos iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti.
Pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos reikia užsiregistruoti per 180 kalendorinių dienų – tiek laiko galioja siuntimas (nuo 2023 m. balandžio 1 d.).
Siuntime pas gydytoją specialistą turi būti nurodyta: siuntimo išdavimo data ir galiojimo laikas; ligos diagnozė; atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai; informacija apie taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Be to, – pas kokios profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą pacientas siunčiamas, koks siuntimo tikslas.
Tyrimai yra gydytojo specialisto konsultacijos sudėtinė dalis ir atskirai už juos mokėti nereikia. Kiekvienas gydytojas atlieka tyrimus, kurie yra priskirti jo kompetencijai. Jei gydytojui reikalingi tyrimai, kurie viršija jo kompetenciją, jis turi pacientą nukreipti atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai. Tuo atveju, kai kokie nors papildomi tyrimai atliekami paciento iniciatyva, tyrimų išlaidas turi apmokėti pats pacientas.
Pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojų specialistų paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
Pacientą konsultavęs gydytojas specialistas atsakymą siuntusiam gydytojui turi pateikti ne vėliau kaip per 3 dienas.
Gydytojai, išduodantys siuntimus ar pateikiantys atsakymus, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už siuntimo pagrįstumą, siuntimo ar atsakymo savalaikiškumą, tinkamą siuntimo ar atsakymo įforminimą ir į siuntimą ar atsakymą įrašomų duomenų teisingumą.
Be šeimos gydytojo siuntimo galima kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris dirba toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs pas šeimos gydytoją ir šis gydytojas yra pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys. Akušeris ginekologas, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros priežiūros paslaugas teikiančioje komandoje, gali teikti paslaugas tik šeimos gydytojo kompetencijos ribose. Jeigu pacientės būklė yra sudėtingesnė (t.y. viršija šeimos gydytojo kompetenciją), tuomet pacientei turi išduoti siuntimą ir nukreipti gydytojo akušerio ginekologo specialisto konsultacijai.
Lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultacijai pas gydytoją specialistą, jei jiems skirtas ilgalaikis stebėjimas. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą, toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo. Tokiu atveju gydytojas specialistas turi informuoti pacientą apie kito vizito datą.
Svarbu! Tokios pačios sąlygos galioja ir vykstant konsultacijai į gydymo įstaigą, ir kai pacientas konsultuojamas telefonu.
Tam tikrais atvejais PSD apdrausti gyventojai į gydytoją specialistą gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.
Siuntimo nereikia:
- kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai (pvz.. jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą ar tyrimą) arba pacientas serga lėtine liga ir jam taikomas ilgalaikis stebėjimas;
- kai asmuo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs, kreipiasi į bet kurį šeimos gydytojo komandos narį, kai kreipiasi į pirmiau minėtą įstaiga dėl odontologinės pagalbos arba kreipiasi į pirminės psichikos pagalbos paslaugas teikiančią įstaiga prie kurios yra prisirašęs;
- kai asmuo kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą (dėl odos ir venerinių ligų), tik svarbu įsitikinti, kad šis specialistas dirba gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su TLK;
Be siuntimo visiems mūsų šalies nuolatiniams gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neapdraustiems – nemokamai ir neatidėliotinai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Svarbiausia – kreiptis į tas gydymo įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su TLK. Tik tokiu atveju paslaugos bus kompensuojamos PSDF lėšomis.
Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, ir teikiamų paslaugų sąrašas – čia.
Kas yra ESDK?
ESDK yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.
Svarbu! Žinotina, kad ESDK negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Kuriose užsienio šalyse ESDK galioja?
Europos valstybių, kuriose galioja ESDK, sąrašas:
Europos Sąjungos (ES) šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija.
Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.
Kitos šalys: Šveicarijos Konfederacija (Šveicarija), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (Jungtinė Karalystė).
Kaip užsakyti / pakeisti ESDK?
ESDK išduodama ar pakeičiama teritorinėje ligonių kasoje (TLK). TLK centrinėse būstinėse bei atstovybėse (kuriose yra ESDK spausdintuvai) jos išduodamos iš karto, jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir pateikiamas teisingai užpildytas prašymas išduoti kortelę bei kiti reikalingi dokumentai.
Prašymą gauti ESDK galima pateikti keliais būdais:
- asmeniškai atvykus į TLK;
- prisijungus per Elektroninius valdžios vartus prie VLK informacinės sistemos ir užpildžius elektroninę ESDK užsakymo formą;
- paštu atsiuntus užpildytą ir pasirašytą popierinę ligonių kasų interneto svetainėje skelbiamą prašymo formą.
Kas yra privalomasis sveikatos draudimas (PSD)?
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.
PSD vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
LR sveikatos draudimo įstatymas – čia.
Kas yra PSD dalyviai?
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
2) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus asmenis, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Lietuvos Respublikos teritorinėse užimtumo tarnybose kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
3) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje, pabaigos buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje. Šeimos nariai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
4) Lietuvos Respublikoje laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartys;
5) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
6) užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
7) asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;
8) perkeliamieji asmenys.
Kaip sužinoti, ar asmuo yra draustas PSD?
Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia.
Taip pat informaciją, ar asmuo yra apdraustas, galima sužinoti atvykus į bet kurią teritorinę ligonių kasą ir pateikus asmens dokumentą.
Teritorinių ligonių kasų kontaktai – čia.
Kokias sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje garantuoja PSD?
PSD apdrausti asmenys turi teisę Lietuvoje gauti gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasos apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
PSD apdraustiesiems garantuoja: šeimos gydytojo paslaugas ir ligų prevenciją, gydytojų specialistų paslaugas, odontologinę pagalbą, medicininę reabilitaciją, slaugos paslaugas, brangiuosius tyrimus ir procedūras, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą ir kt.
Apdraustieji taip pat gali nemokamai gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje ES šalyje, turint dokumentą S2 – gauti planinį gydymą kitoje ES šalyje. Taip pat Lietuvoje PSD apdraustas asmuo, gyvenantis kitoje ES valstybėje, turi teisę gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas savo gyvenamojoje šalyje, jei gyvenamosios valstybės sveikatos draudimo įstaigoje užregistruoja Lietuvos ligonių kasos išduotą dokumentą S1.
Daugiau informacijos galima rasti – čia.
Kaip mokamos PSD įmokos?
Dirbančių gyventojų PSD įmokos mokamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. PSD įmokų mokėjimo kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos („Sodra“).
Kitos grupės gyventojų PSD įmokas moka į „Sodros“ banko sąskaitą. Įmoka už einamąjį mėnesį sumokama iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos.
Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.
„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.
„Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt.
„Sodros“ informacija savarankiškai PSD įmokas mokantiems asmenims – čia.
Kas atsitinka nutrūkus PSD?
PSD laikotarpis galioja tiek, kiek yra apmokėtas (gyventojo ar valstybės), t. y. iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos.
Baigus galioti PSD, kompensuojamas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gyventojai gali gauti dar vieną mėnesį papildomai. Tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės sumokėti už tą mėnesį PSD įmoką.
Kas yra draudžiamas valstybės?
PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.
PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašas – čia.
Asmuo dirba savarankiškai, kaip jam susimokėti PSD?
Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.
„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.
„Sodros“ informacija apie įmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims – Noriu sumokėti įmokas | www.sodra.lt
Asmuo gyvena užsienyje, bet nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos. Ar turi pasirūpinti PSD?
Jei asmuo nedeklaravo išvykimo, bet faktiškai gyvena užsienyje – jis ir toliau laikomas Lietuvos gyventoju, t. y. jam taikomos visos mokestinės prievolės (tame tarpe ir PSD įmokų mokėjimo), kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos gyventojui.
Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.
„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.
„Sodros“ informacija dirbantiems užsienyje Lietuvos gyventojams – Apie PSD dirbantiems užsienyje | www.sodra.lt.
Kiek laiko galioja privalomasis sveikatos draudimas (PSD) išėjus iš darbo?
Jei asmuo išėjo iš darbo, t. y. nutraukė darbo santykius, PSD galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos.
Jeigu yra išmokama išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija, PSD galioja tiek mėnesių, už kiek nutraukiančiam darbo santykius yra išmokėta išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija.
Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima – čia.
Ar išėjęs iš darbo asmuo gali gauti ligonių kasų kompensuojamas sveikatos paslaugas?
Pasibaigus PSD galiojimui asmuo dar vieną mėnesį turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau ši garantija gauti sveikatos paslaugas neatleidžia nuo prievolės sumokėti PSD įmoką už papildomą mėnesį. Jei asmuo neįsidarbins arba nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašus, papildomo mėnesio įmoką reikės sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Svarbu! Kad draudimas nenutrūktų – būtina laiku sumokėti nustatyto dydžio įmokas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.
Ar išlieka socialinės garantijos, jeigu asmuo iš vienos darbovietės išeina, pvz., rugpjūčio 23 d., o kitoje pradeda dirbti kitą mėnesį, pvz., rugsėjo 9 d.?
Jeigu darbo santykius planuojama nutraukti rugpjūčio mėn., asmuo PSD dirbančių grupėje bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 31 d.
Pasibaigus PSD laikotarpio galiojimui, kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas visą rugsėjo mėnesį asmuo turės teisę gauti papildomai (avansu). Ši valstybės garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti PSD įmokas. Tačiau, jeigu rugsėjo mėnesį asmuo pradės dirbti (įsidarbins), jis neliks nedraustas kelias dienas, nes minėtas papildomas mėnuo suteiks galimybę išlaikyti PSD galiojimo tęstinumą.
Asmuo išėjo iš darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Ar jam reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas?
Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gyventojui suteikus bedarbio statusą, sveikatos draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo bedarbio statuso suteikimo datos ir galioja iki šio statuso netekimo datos. PSD įmokas tokiu atveju už asmenį mokės valstybė, todėl savarankiškai jų mokėti nereikia.
Asmuo neteko darbo ir gavo išeitinę kompensaciją. Kiek laiko galios PSD?
Darbo netekę gyventojai PSD dirbančiųjų asmenų grupėje yra apdrausti iki darbo netekimo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu tokiems asmenims yra išmokama išeitinė išmoka arba kompensacija, nuo kurios, kaip ir nuo kitokio pobūdžio su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat yra mokamos PSD įmokos, PSD laikotarpis papildomai galios tiek mėnesių, už kiek buvo išmokėta išeitinė išmoka arba kompensacija.
Asmuo planuoja išeiti iš darbo. Ką daryti, kad nenutrūktų jo PSD?
Jeigu asmuo planuoja nutraukti darbo santykius, PSD dirbančiųjų grupėje jis bus apdraustas iki darbo sutarties nutraukimo mėnesio paskutinės dienos. Netekę darbo gyventojai neretai naudojasi Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamomis paslaugomis. Tuo atveju, jeigu minėta tarnyba suteiktų bedarbio statusą – nuo šio statuso suteikimo datos iki bedarbio statuso netekimo mėnesio paskutinės dienos – asmuo bus apdraustas PSD valstybės lėšomis. Už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus PSD įmokas sumoka valstybė.
Jeigu pasibaigus darbo santykiams asmuo nepateks į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę, PSD galiojimo tęstinumą galima bus išlaikyti pradėjus mokėti PSD įmokas savarankiškai.
Įmokas mokėti reikėtų pradėti jau kitą mėnesį po darbo sutarties nutraukimo. PSD galiojimo periodas yra mėnesinis – gyventojas tampa apdraustu visą mėnesį, už kurį sumokėta atitinkamo dydžio PSD įmoka.
PSD įmokas administruoja „Sodra“. Visą informaciją – įmokų dydžius, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ – čia.
Išėjęs iš darbo asmuo nemokėjo PSD, susikaupė skola. Ar jam sumokėjus skolą „Sodrai“, PSD įsigalios?
Sumokėjus skolą „Sodroje“, reikėtų nepamiršti apmokėti ir einamąjį mėnesį – šiuo atveju PSD pradės galioti nuo einamojo mėnesio įmokos sumokėjimo dienos.
PSD laikotarpiai formuojami automatiškai pagal „Sodros“ teikiamus PSD įmokų duomenis, t. y. apmokėjus nepriemoką ir sumokėjus einamojo mėnesio įmoką papildomai dokumentų (apmokėjimo kvitų) ligonių kasoms teikti nereikia.
Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą bet kada galima interneto puslapyje – čia.
Asmuo PSD įmokas moka, tačiau sistemoje rodoma, kad jis yra nedraustas.
Jeigu kyla klausimų, kodėl įmoka yra sumokėta, bet ligonių kasom nėra perduota ir draudimas neįsigaliojo – tokiais klausimais rekomenduotina nedelsiant kreiptis į PSD administruojanti įstaigą – „Sodrą“, kuri šias įmokas surenka, kontroliuoja (ar teisingai apskaičiuotos, ar sumokėtos), apskaito mokestines nepriemokas (permokas) ir pan.
„Sodros“ informacijos centro kontaktai – čia.
Asmuo išėjo iš darbo, bet planuoja keliauti į Europos Sąjungą, pvz., Austriją. Ar jis galės pasinaudoti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) atsiradus būtinybei?
Svarbu! Pasikeitus PSD statusui ESDK naudotis draudžiama. Nedraustas PSD asmuo negali naudotis PSD.
Išduodant ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti šios kortelės pasibaigus PSD laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draudimą asmenys pasinaudoja kortele, nemokamai gydosi, o paskui patiria nepatogumų, nes privalo grąžinti visą sumą, kurią ligonių kasos apmokėjo už nedrausto asmens sveikatos paslaugas, gautas užsienyje pagal pateiktą ESDK. Visais atvejais ligonių kasos, prieš apmokėdamos užsienio šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, tikrina, ar ESDK pateikęs asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas PSD.
Taip, gali. Esant medicininiams parodymams, teisės aktuose nėra ribojamas siuntimų išdavimo skaičius, taip pat ir tą pačią dieną pas skirtingos profesinės kvalifikacijos specialistus.
Jei pacientas suabejojo, ar būtina mokėti, svarbiausia – neskubėti pasirašyti sutikimo mokamoms paslaugoms, medicinos pagalbos priemonėms, paskirtiems tyrimams. Pirmiausia reikia klausti gydančio gydytojo ar jo tiesioginio vadovo, išsiaiškinti, kodėl prašoma (ar liepiama) susimokėti. Jeigu atsakymas netenkins, tuomet asmuo galia raštu kreiptis į gydymo įstaigos administracijos vadovą. Jei nepavyksta gauti atsakymų gydymo įstaigoje, galima kreiptis raštu į TLK, skambinti bendruoju ligonių kasų informacijos telefono numeriu (8 5) 232 2222 arba rašyti el. pašto adresu info@vlk.lt.
Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojas ar gydantis gydytojas stacionare (atsižvelgdamas į FMR gydytojo, konsultavusio pacientą stacionare, rekomendacijas).
Pacientas dėl medicininės reabilitacijos poreikio nustatymo pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją stacionare. Jei šeimos gydytojas ar konsultuojantis gydytojas specialistas nustato, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui gali prireikti reabilitacijos, jis išduoda siuntimą FMR gydytojo konsultacijai.
FMR gydytojas įvertina paciento biosocialines funkcijas, nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus pasirinkta priklauso nuo nustatytos diagnozės, paciento biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnio, būklės ir (ar) ligos sunkumo.
Siuntimą reabilitacijai išrašantis gydytojas turi informuoti pacientą ir (ar) nepilnamečio paciento atstovą apie skiriamas reabilitacijos paslaugas ir atitinkamo profilio reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Įstaigą visoje Lietuvoje pacientas turi teisę laisvai pasirinkti pats.
Pacientų siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“. Šiuose įsakymuose yra nurodytos ligos (ligų kodai),dėl kurių galėtų būti skiriamas reabilitacinis gydymas, ir reikalavimai (biosocialinių funkcijų sutrikimo, ligos sunkumo laipsnio ir kt.), kuriais vadovaujantis skiriamos atitinkamos reabilitacijos paslaugos.
Į reabilitaciją dėl tos pačios ligos suaugę pacientai pagal indikacijas yra siunčiami tik kartą per vienerius kalendorinius metus (vienam kursui). Kiekvienu konkrečiu atveju dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą konsultuojantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Jei kyla papildomų klausimų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo/ neskyrimo, gyventojas turi teisę kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje yra gydomas, administraciją.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.
Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.