Šiuo metu vyksta tinklalapio atnaujinimo darbai

Vilkaviškio ligoninė

Vilkaviškio ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra Vilkaviškio rajono ir kitų respublikos regionų gyventojams. Teikiamų paslaugų užsakovas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Vilkaviškio ligoninė yra viešoji, ne pelno siekianti, ribotos turtinės atsakomybės įmonė.

Vizija

Rajono lygio ligoninė, teikianti kokybiškas stacionarines, ambulatorines bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, naudojant pažangiausias diagnostikos, gydymo ir darbo organizavimo technologijas.

Misija

Visuomenės poreikiams atvira medicinos įstaiga, tenkinanti pacientų poreikius pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Veiklos tikslas

Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą Vilkaviškio rajono gyventojams, kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams.

LIGONINĖS TEIKIAMOS PASLAUGOS

Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- suaugusiųjų neurologijos II,
- suaugusiųjų ortopedijos ir traumatologijos IIA, IIB, IIC,
- otorinolaringologijos II,
- ginekologijos IIA, IIB, IIC,
- akušerijos,
- nėštumo patologijos IIA,
- neonatologijos IIA,
- suaugusiųjų urologijos IIA, IIB,
- vaikų ligų II,
- suaugusiųjų chirurgijos,
- geriatrijos,
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų),
- reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų).


Pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- palaikomojo gydymo ir slaugos,

- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- neurologijos,
- kardiologijos,

- endokrinologijos,
- dietologijos,
- alergologijos ir klinikinės imunologijos,
- pulmonologijos,
- dermatovenerologijos,
- infekcinių ligų,
- oftalmologijos,
- otorinolaringologijos,
- urologijos,
- ortopedijos ir traumatologijos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos,
- anesteziologijos ir reanimatologijos,
- akušerijos ir ginekologijos,
- vaikų ligų,
- vaikų neurologijos,
- vaikų pulmonologijos,
- klinikinės fiziologijos,
- chirurgijos,
- abdominalinės chirurgijos,
- echoskopijos,
- endoskopijos,
- radiologijos (rentgenodiagnostikos,ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos),
- refleksoterapijos,


Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos, medicinos gydytojo praktikos paslaugos.

Akušerio, akušerio praktikos paslaugos.

Suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos.

Slaugos paslaugos:

- bendrosios praktikos slaugos,
- vaikų slaugos,
- anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos,
- sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos.


Kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- logopedijos,
- kineziterapijos,
- ergoterapijos,
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II (nervų sistemos ligų, judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų, endokrininių ligų, ginekologinių ligų),
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos I ( judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų,
endokrininių ligų),
- vaikų raidos sutrikimų ankstyviosios reabilitacijos,
- masažo,
- paliatyviosios 
pagalbos (suaugusiųjų).


Bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- dienos chirurgijos,
- paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro,

- laboratorinės diagnostikos.

LIGONINĖS STRUKTŪRA

ISTORIJA

Vilkaviškio ligoninės istorija kartais bandoma sieti su XIX a. pradžia. Žygiuodamas prieš carinę Rusiją, Napaleonas buvo apsistojęs Vilkaviškyje ir čia planavo kurti karo lauko ligoninę. Planui žlugus, gyventojus dar ilgai gydė pavieniai gydytojai bei žiniuoniai ir tik 1878 m. pradėtos rinkti lėšos ligoninės statybai. 1908 m. Vilkaviškyje buvo atidaryta pirmoji infekcinė ligoninė. Tai oficiali Vilkaviškio ligoninės pradžia

1915 m. Vilkaviškio ligoninė pradėjo oficialią veiklą. Lietuvių ir vokiečių chirurgai kartu atliko pirmąsias apendektomijas ir hernioplastikas.

Pagal 1919.07.11 metų dokumentą konstatuojama, kad Vilkaviškyje veikia apskrities ligoninė, jos daktaras Jonas Tekorius. Be to, yra užkrečiamų ligų skyrius. Ligoninėje buvo 20 lovų, užkrečiamų ligų skyriuje – 12 lovų.

Ligoninės būklę atspindi 1932–1933 m. veikimo apyskaita: „Ligoninės namas mūrinis, dviejų aukštų, koridorių sistemos; šitame name yra 40 lovų. Be to, dar yra mūrinis vieno aukšto namas (barakas), apie 500 metrų atstumu nuo pirmojo namo. Minėtame barake yra 10 lovų. Ligoninės būstinės ligoninės reikalavimams nepritaikytos, kas sudaro gydymo srityje įvairių kliūčių. Nors ir ankštos būstinės, bet vis tik šiaip taip susitvarkyta: yra gimdymo skyrius, operacinė, tvarstomasis kambarys, rentgeno kabinetas su kvarco lempa ir elektros vonia, gydytojo kambarys, 2 vonių kambariai, venerinių ligų ambulatorija ir 2 išeinamosios vietos."

1941 metais Vilkaviškio ligoninėje buvo 110 – 120 lovų, dirbo apie 50 darbuotojų ir 40-50 darbininkų ir tarnautojų. 1941 m. įkurtas TBC dispanseris, kuris tų pačių metų gruodžio 3 d. prijungtas prie ligoninės.

Karo metais Vilkaviškis virto griuvėsiais. Vilkaviškio apskrityje neliko nė vienos ligoninės. 1944 m. rugsėjį (7 km. į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio) steigiama ligoninė pustuštėje valstiečio Matulo troboje ant šiaudų pakraigų, kareiviškų antklodžių.

Labai svarbūs ir reikšmingi ligoninei buvo 1976–1990 metai, nes vadovaujant vyr. gydytojui A. Šumskiui per TSRS plano komitetą buvo gautas leidimas statyti Vilkaviškyje 250 lovų ligoninę, o lėšos tam skirtos iš 1978 m. balandžio mėn. sąjunginių talkų fondo – 3 mln. rublių. 1983 m. balandžio 22 d. ligoninė oficialiai baigta, nors pradėjo veikti tik nuo birželio mėnesio.

Šiandieninė VšĮ Vilkaviškio ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines ir ambulatorines paslaugas, teikianti terapijos, neurologijos, chirurgijos, akušerijos, ginekologijos, reanimacijos-anesteziologijos, vaikų ligų stacionarines paslaugas. Konsultaciniame skyriuje konsultuoja gydytojai: kardiologai, neurologai, akių ligų gydytojai, odos ligų gydytojas, urologas, radiologai, endokrinologas, alergologas, ausų-nosies-gerklės gydytojai, vaikų pulmonologas, pulmonologas, reabilitologai. Ambulatoriniam ir stacionariniam ištyrimui naudojama šiuolaikinė įranga.

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

Atsisiųsti

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO IR APMOKĖJIMO PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS SUTARTIS

Atsisiųsti Atsisiųsti

VILKAVIŠKIO LIGONINĖS NAUJIENOS

Pandusas palengvintų kelią pas medikus

Į redakciją paskambinusi Vida Rinkevičienė teigė perskaičiusi neseniai „Santakoje“ išspausdintą straipsnį apie tai, kad prie Pilviškių ambulatorijos niekaip neįstengiama įrengti pandusą, ir pagalvojo apie Vilkaviškio ligoninę.

Senolė stebėjosi, kad šiais laikais dar gali būti kliūčių ligoniams patekti į gydymo įstaigas.
– Aš jau labai sunkiai judu ir man savarankiškai laiptais patekti į Vilkaviškio ligoninės Konsultacinės poliklinikos registratūrą praktiškai neįmanoma, nes čia nėra panduso, – kalbėjo laikraščio skaitytoja iš Klausučių kaimo.
Moteris guodėsi, jog ji priversta eiti pro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, kurio durys per pandemiją būna užrakintos, prašyti, kad kas atrakintų ir įleistų. Dėl to ji patiria nepatogumų, nes nesmagu trukdyti kitus čia dirbančius medikus.
– Gal prieš metus esu apie tai kalbėjusi ligoninėje, bet niekas nieko ir nepažadėjo. Todėl tos nuovažos prie registratūros ir dabar nėra, – skundėsi V. Rinkevičienė.
Ligoninės vadovas Linas Blažaitis pripažino, jog į Konsultacinę polikliniką atvykę neįgalūs žmonės susiduria su problema, tačiau jos sprendimo dar teks palaukti. Projektuojant Konsultacinį skyrių architektai kažkodėl nenumatė panduso ir šiuo metu jį įrengti skubos tvarka nėra galimybių.
Ligoninės vadovas sakė taręsis su specialistais, kad neįgaliesiems būtų įrengtas išorinis pastato liftas, nes jiems tikrai nėra paprasta patekti ne tik į Konsultacinį, bet ir į trečiame aukšte esantį Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių. Tačiau paaiškėjo, kad išoriniai pastatų liftai mūsų gamtinėmis sąlygomis gali dirbti tik šiltuoju metų sezonu, taigi didelė investicija būtų mažai naudinga.
Visgi įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuri turėtų baigtis 2024 m., jau teikiamos paraiškos projektų įgyvendinimui. Kadangi bus plečiamos konsultacinės paslaugos, pagal dabar numatomą projektą Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus kabinetai įsikurs ir antrame aukšte. Todėl neįgaliesiems bus pritaikytos visos patalpos – jie galės įvažiuoti tiesiai į liftą ir patekti į bet kurį aukštą. O kol kas neįgalieji vežimėliuose, kiti sunkiai judantys pacientai į ligoninę patenka per Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
– Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus personalas informuotas, kad neįgalius žmones įleistų per automatines duris. Tokia tvarka, tad kreipdamiesi į personalą pagalbos neįgalieji blogai jaustis neturėtų, – situaciją paaiškino L. Blažaitis. – Atsiprašome už dabar kylančius nepatogumus, tačiau problemą žadame išspręsti.

Simanavičienė S (2021, lapkričio 26) „Pandusas palengvintų kelią pas medikus“
Santaka [žiūrėta 2021-11-27] Prieiga per internetą https://www.santaka.info/pdf/59cb879cb81e7e7415bc9...

JAUNI MEDIKAI REZIDENTAI PROVINCIJOS BIJO KAIP DŽIUNGLIŲ

Eglė KVIESULAITIENĖ

Medikų trūkumo regionuose problemą Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai siūlo spręsti įpareigodami rezidentus po studijų atidirbti Lietuvoje. Tiesioginėje televizijos laidoje apie tai diskutavo ir Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis.

Miestiečiai nežino

Į LRT televizijos laidą „Lietuva kalba“ pakviestas mūsų rajono ligoninės vadovas kartu su europarlamentaru Vyteniu Andriukaičiu ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu gynė poziciją, kad nemokamai rezidentūros studijas gavę jauni medikai turėtų atidirbti savo valstybei.
Tačiau 90 procentų laidoje dalyvavusių medicinos studentų išreiškė nuomonę, jog jokių įsipareigojimų atidirbti tėvynėje jie nenori prisiimti ir baigę studijas turi teisę vykti ten, kur nori. Anot jų, įpareigojimas atidirbti numatytą laiką tik dar labiau paskatintų medikų emigraciją.
L. Blažaitis pasakojo, kad diskutuoti televizijos laidoje buvo pakviestas, kai jo kandidatūrą pasiūlė Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga. Diskutuojant su kitą poziciją gynusiais studentų atstovais bei medikais iš sostinės susidarė įspūdis, kad didžiųjų miestų gyventojai rajonus laiko kone džiunglėmis, kuriose nėra mokyklų, kultūros įstaigų, kavinių, o jaunoms šeimoms čia kurtis išvis nesama galimybių.
Todėl reiškiantiems nuomonę profesoriams, kurie daro didelę įtaką jauniems medikams, pirmiausia reikėtų atvykti į rajoną ir pamatyti, kuo gyvena žmonės. Nes daugelis sostinės gyventojų provincijoje, ko gero, buvę tik prieš kelis dešimtmečius, tad, kaip neseniai televizijoje reiškusis Seimo narė, įsivaizduoja, jog periferijoje žmonės vis dar važinėja žiguliais ir kelių dešimtmečių senumo golfais.

Važinėja pusšimtis

L. Blažaitis kalbėjo, kad būtina spręsti medikų trūkumo rajonuose problemą, kuri aktuali jau dabar, o dar aktualesnė taps po kelerių metų, kai pensinio amžiaus sulauks didelė dalis ligoninėje dirbančių gydytojų. Tiesa, Vilkaviškis strategiškai patogioje vietoje, todėl ligoninė turi daug atvykstančių gydytojų. Vien iš Kauno važinėja 31, iš Marijampolės – 11, iš Vilniaus – 2, po 1 iš Prienų ir Alytaus.
Tačiau kai kuriuose kituose rajonuose susidariusi tragiška situacija, nes specialistų trūkumas – didžiulis. Kaip diskusijoje kalbėjo pasvalietis gydymo įstaigos vadovas, jų miesto poliklinika laikosi ant gydytojų, kuriems jau per 70 ar net 80 metų.
Televizinėje diskusijoje nuskambėjo mintis, kad Vilkaviškio ligoninėje medikų netrūksta, tačiau iš tiesų situacija kiek kitokia.
– Šiuo metu mūsų ligoninė užtikrina visas paslaugas pagal galiojančią licenciją, tačiau yra gydytojų, kuriems kartais tenka dirbti net dviem etatais, o tai reiškia, kad medikai pervargsta, – aiškino L. Blažaitis. – Mums reikia reanimatologų, neurologų, kardiologų. Be to, rajono žmonėms būtų patogu, jei bent kartą per mėnesį Konsultaciniame skyriuje dirbtų gydytojai onkologai, angiologai, kitų sričių specialistai, kad vilkaviškiečiams nereikėtų dėl konsultacijos vykti į Kauną.

Karti patirtis

Ligoninės vadovas nemato kito kelio, kaip būtų galima pritraukti jaunus medikus į provinciją, nes iki šiol taikytos priemonės neveikia. Tiesa, praėjusiame posėdyje rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą finansuoti medikų rezidentūros studijas, skirti tūkstantines išmokas gydytojams, kurie įsipareigos mūsų rajone dirbti ne mažiau kaip 5 metus.
Visgi kai kurie rajonai turi karčios patirties, kai jauni medikai persigalvoja ir grąžinę savivaldybėms sumokėtus pinigus išvyksta dirbti į užsienį.
L. Blažaitis kalbėjo, kad jis gerbia Lietuvos Konstituciją ir jauno žmogaus teisę rinktis, kur dirbti, tačiau nemano, kad taip ribojama jaunų medikų laisvė.
– Stodami į rezidentūrą jaunuoliai gali rinktis iš keturių variantų: studijoms imti paskolą iš banko, pasikliauti tėvelių pinigine, prašyti pagalbos iš Savivaldybės arba gauti valstybės finansuojamą vietą, – aiškino L. Blažaitis. – Du iš keturių variantų nieko neįpareigoja ir jokių laisvių neriboja.

Viskas mokama

Anot L. Blažaičio, nemokamų studijų nebūna – tiesiog mokama iš skirtingų kišenių. Valstybės finansuojamas vietas apmokame mes – mokesčių mokėtojai, todėl turime teisę prašyti „atiduoti“ skolą visuomenei.
– Diskusijoje susidarė įspūdis, jog dabartiniai medicinos studentai nori gyventi dideliame mieste, linksmintis baruose ir klubuose, kurių provincijoje per mažai, o baigę mokslus išvykti į Norvegiją ar kitą šalį, kurioje medikų atlyginimai geresni, – stebėjosi Vilkaviškio ligoninės direktorius. – Nesu prieš tai, kad medikai pasisemtų patirties kitose šalyse, bet pirmiausia jie turi atidirbti savo valstybei už tai, kad juos išmokslino.
L. Blažaitis įstatymų leidėjams siūlytų peržiūrėti pačias studijų programas ir bendrosios medicinos studijas baigusius absolventus į pirmų metų rezidentūrą siųsti į rajonų ligonines, kuriose jie išmoktų elementarių dalykų, kas atliekama antrinio lygio gydymo įstaigose, įgautų daugiau praktikos ir susipažintų su provincijos ligoninėmis.

Gąsdina reformos

Vilkaviškio ligoninės vadovas neabejoja, kad pamatę darbo mažuose miestuose privalumus dalis jaunų medikų sugrįžtų patys, be jokių tai daryti įpareigojančių įstatymų. Tačiau universitetai nesuinteresuoti dalytis studento „krepšeliu“ su rajonų ligoninėmis, todėl iki šiol ši galimybė nesvarstoma.
Rajono ligoninės vadovas dėl susiklosčiusios situacijos kaltino ir pačius politikus, nes jaunus medikus gąsdina nestabili sveikatos apsaugos sistema. Ne pirma valdžia jau kalba apie dalies rajoninių ligoninių uždarymą. Tad atvykęs dirbti į regioną, nusipirkęs namus ir įsikūręs jaunas medikas negali žinoti, ar po metų kitų jis dar turės darbą.

Kviesulaitienė E. (2021, lapkričio 09) „Jauni medikai rezidentai provincijos bijo kaip džiunglių“
Santaka [žiūrėta 2021-11-10] Prieiga per internetą
https://www.santaka.info/pdf/15aa8ca1beb3310819d44...

KONFLIKTAS DĖL NETIKSLAUS TESTO PASIEKĖ NET MINISTERIJĄ

Vilkaviškietė Lina įsitikinusi, kad netikslus greitojo testo rezultatas galėjo lemti liūdnas pasekmes ir šiandien jos tėčio tarp gyvųjų nebebūtų. Tačiau medikai tvirtina, kad solidaus amžiaus tėvą prižiūrinti dukra piešia pernelyg juodą scenarijų ir faktus interpretuoja savaip.
Vykti atsisakė
Su dukra Lina gyvenantis 88-erių Juozas praėjusį pirmadienį pasijuto prastai. Vyrui stentuota širdis, po oda implantuotas stimuliatorius. Tad bet koks negalavimas solidaus amžiaus vyriškiui ir jo artimiesiems kelia nerimą. Kaip pasakojo dukra Lina, tąkart tėčiui sutriko širdies ritmas ir jiedu nutarė kviesti greitąją pagalbą.
Atvykę medikai apžiūrėjo ligonį, padarė kardiogramą, tačiau ši jokių pakitimų nerodė. Visgi jie nusprendė solidaus amžiaus ligonį nu vežti į ligoninę, kad būtų atlikti detalesni tyrimai.
Iš paskos greitajai pagalbai į ligoninę nuskubėjo ir ligonio dukra. Lina nustebo, kai sunegalavęs tėvas nebuvo įleistas į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, o greitasis COVID-19 antigenų testas jam buvo paimtas greitosios pagalbos automobilyje.
Tačiau dar labiau dukrą nustebino rezultatas – testas parodė, kad senolis užsikrėtęs korona virusu. Kadangi Vilkaviškio ligoninė COVID-19 sergančių pacientų negali gydyti, medikai pradėjo rengti dokumentus ir ketino ligonį gabenti į Marijampolės ligoninę.
– Aš iš kart pasipriešinau. Nedaviau tėčio vežti į Marijampolės ligoninę. Nuolat girdžiu, kad daug šios ligoninės COVID-19 skyriuje gydytų pacientų gyvi nebegrįžta, – pasakojo Lina. – Iškart pareikalavau, kad tėčiui ir man padarytų tą tikrąjį – PGR testą. Mudu kartu gyvename, tai jeigu tėtis serga korona virusu, turėčiau sirgti ir aš.
Diagnozė nepasitvirtino
Medikai paėmė PGR testus tiek Juozui, tiek jo dukrai, tačiau šių testų rezultatų tenka laukti iki kitos dienos, todėl Lina tėvą išsivežė namo. Ji pasirašė visus dokumentus, jog atsisako gydymo Marijampolės ligoninėje ir prisiima visą su tuo susijusią atsakomybę. Moteris neslėpė pasipiktinimo, kad blogai pasijutęs tėvas taip ir liko neapžiūrėtas medikų.
Grįžusi namo Lina netrukus sulaukė visuomenės sveikatos specialistų skambučio. Jie įspėjo moterį ir jos tėvą, kad sirgdami korona virusu privalo dvi savaites izoliuotis ir neiti iš namų.
– Aš puikiai suprantu, kad COVID-19 sergantys žmonės privalo izoliuotis ir nepateisinu tų, kurie nepaiso šio reikalavimo. Patys labai saugomės, ypač dėl ligoto tėčio, nes jis neskiepytas nuo korona viruso, – guodėsi Lina.
Kitą dieną portale e.sveikata patikrinusi PGR testo rezultatus moteris pamatė, kad tiek jai, tiek tėčiui COVID-19 diagnozė nepasitvirtino. Visgi įrašas, kad Juozas serga korona virusu, nebuvo panaikintas.
– Įsivaizduokite, kokia nesąmonė. Dėl klaidingo testo rezultato tėtis privalo izoliuotis, keturis mėnesius negalės skiepytis nuo COVID-19, negavo būtinos medicininės pagalbos, – piktinosi Lina ir klausė, ką dėl to turėtų kaltinti.
Vilkaviškietė neslepia, kad dėl šios situacijos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Ji svarstė, kas būtų nutikę, jei neskiepytas tėtis būtų nugabentas į Marijampolės ligoninę ir paguldytas drauge su korona virusu sergančiais pacientais. Moteris neabejoja, jog ligotas, solidaus amžiaus žmogus tikrai būtų užsikrėtęs ir iš tokios ligos nebeišsikapstęs.
Todėl Lina niekaip nesupranta, kodėl medikai pasikliauja greitojo testo rezultatais, nedaro pakartotinio tyrimo, ir siunčia pacientus į kovidinę ligoninę.
Testus kartoja
Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Erika Tamaliūnaitė-Pėčelė sakė, kad greitieji antigenų testai nėra 100 proc. tikslūs, todėl negalima traktuoti, jog minėtu atveju įvyko klaida. Greitieji testai visuomet imami automobilyje, kad būtų išvengta kontakto su kitais pacientais, jei paaiškėtų, kad ligonis serga COVID-19. Greitosios pagalbos automobilyje pacientas gauna būtinąją skubiąją pagalbą. Jei būklė kritinė, reikia gaivinti, medikai tai daro iškart nepaisydami, kad ligonis gali sirgti COVID-19.
Gydytoja patikino, kad visuomet, kai žmogus guldomas į ligoninę, atliekamas PGR testas, tad ir Marijampolės ligoninėje tai būtų padaryta pirmiausia.
– Gavę pirmąjį greitojo testo rezultatą mes privalome jį įvesti į sistemą, tačiau patvirtinti diagnozę visada būtinas PGR tyrimas ir jo rezultatas yra viršesnis, – kalbėjo E. Tamaliūnaitė-Pėčelė.
Prisiminusi kilusį konfliktą, Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus vedėja sakė, jog paciento būklė nebuvo tokia, kad jam reikėtų stacionaraus gydymo. Kardiograma nerodė jokios išemijos, širdies ritmo ar kito ūmaus sutrikimo. Todėl tai, kad jis būtų paguldytas į Marijampolės ligoninės COVID-19 skyrių – tik artimų jų pamąstymai, bet ne faktai.
– Mes pacientą siuntėme į Marijampolės ligoninę, kad būtų atlikti išsamesni tyrimai, tačiau dukra to atsisakė, – konstatavo gydytoja. – Tiesiog yra žmonių, kurie įpratę, kad jiems visos durys pačios atsidaro. O mums visi pacientai vienodai svarbūs, kad ir kokias pareigas užimtų ar kokiam socialiniam sluoksniui priklausytų.
Pakeičia statusą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus vedėja Daiva Miknevičie nė patikino, kad dėl e.sveikatos sistemoje atsiradusio įrašo senolis tikrai nenukentės.
– Kadangi 24 valandų laikotarpyje atliktas PGR testas paneigė COVID-19 diagnozę, be to, pats pacientas neturėjo ligos simptomų ir didelės rizikos kontakto su sergančiais asmenimis, jis nebus traktuojamas kaip susirgęs korona virusu, – aiškino D. Miknevičienė. – Gavę PGR tyrimo atsakymą visuomenės sveikatos specialistai sistemoje pakeičia ligonio statusą į nesergančio, tad minėtam senoliui tikrai nereikės izoliuotis, jis galės iš kart pasiskiepyti.
D. Miknevičienė pripažino, kad neatlikus antrojo testo netiksli diagnozė galėjo pridaryti nemalonumų ir netikslumo kaina galėjo būti nemaža. Todėl visiems pacientams po greitojo antigenų testo visada daromas pakartotinis PGR testas.

Kviesulaitienė E. (2021, gruodžio 14) „Konfliktas dėl netikslaus testo pasiekė net ministeriją“
Santaka [žiūrėta 2021-12-15] Prieiga per internetą
https://santaka.info/pdf/b98386f08ab5376fdefa5b89a...

  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė

Informacinis pranešimas dėl slapukų

„Informuojame, kad siekiant užtikrinti tinkamą Jūsų naršymo kokybę, statistiniais tikslais, šioje svetainėje naudojame slapukus. Sutikdami, paspauskite „SUTINKU“. Duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos apie slapukų naudojimą rasite čia.“