Vilkaviškio ligoninė

Vilkaviškio ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra Vilkaviškio rajono ir kitų respublikos regionų gyventojams. Teikiamų paslaugų užsakovas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Vilkaviškio ligoninė yra viešoji, ne pelno siekianti, ribotos turtinės atsakomybės įmonė.

Vizija

Rajono lygio ligoninė, teikianti kokybiškas stacionarines, ambulatorines bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, naudojant pažangiausias diagnostikos, gydymo ir darbo organizavimo technologijas.

Misija

Visuomenės poreikiams atvira medicinos įstaiga, tenkinanti pacientų poreikius pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Veiklos tikslas

Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą Vilkaviškio rajono gyventojams, kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams.

Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- suaugusiųjų neurologijos II,
- suaugusiųjų ortopedijos ir traumatologijos IIA, IIB, IIC,
- otorinolaringologijos II,
- ginekologijos IIA, IIB, IIC,
- akušerijos,
- nėštumo patologijos IIA,
- neonatologijos IIA,
- suaugusiųjų urologijos IIA, IIB,
- vaikų ligų II,
- suaugusiųjų chirurgijos,
- geriatrijos,
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų),
- reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų).

Pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- palaikomojo gydymo ir slaugos,

- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- neurologijos,
- kardiologijos,
- endokrinologijos,
- dietologijos,
- alergologijos ir klinikinės imunologijos,
- pulmonologijos,
- dermatovenerologijos,
- infekcinių ligų,
- oftalmologijos,
- otorinolaringologijos,
- urologijos,
- ortopedijos ir traumatologijos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos,
- anesteziologijos ir reanimatologijos,
- akušerijos ir ginekologijos,
- vaikų ligų,
- vaikų neurologijos,
- vaikų pulmonologijos,
- klinikinės fiziologijos,
- chirurgijos,
- abdominalinės chirurgijos,
- echoskopijos,
- endoskopijos,
- radiologijos (rentgenodiagnostikos,ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos),
- refleksoterapijos,

Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos, medicinos gydytojo praktikos paslaugos.

Akušerio, akušerio praktikos paslaugos.

Suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos.

Slaugos paslaugos:

- bendrosios praktikos slaugos,
- vaikų slaugos,
- anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos,
- sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos.

Kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- logopedijos,
- kineziterapijos,
- ergoterapijos,
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II (nervų sistemos ligų, judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų, endokrininių ligų, ginekologinių ligų),
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos I ( judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų,
endokrininių ligų),
- vaikų raidos sutrikimų ankstyviosios reabilitacijos,
- masažo,
- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- dienos chirurgijos,
- paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro,

- laboratorinės diagnostikos.

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO IR APMOKĖJIMO PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS SUTARTIS

EILĖSE PAS MEDIKUS – PACIENTŲ GRUMTYNĖS

Sustreikavo širdis ir prireikė kardiologo konsultacijos? Tenka apgailestauti, bet mūsų rajono gyventojams vizito pas gydytoją teks palaukti ne vieną savaitę. Negana to, grumtynės dėl talonėlio prasidės ankstų rytą ligoninės kieme.

Negavo talonėlio
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė Aldona apgailestavo, kad mūsų rajono gyventojams medikų paslaugos tampa vis sunkiau prieinamos. Ypač sudėtinga užsiregistruoti pas kardiologus, o pastaruoju metu su problemomis susiduria ir tie, kam reikia endokrinologo pagalbos.

– Mano vyras širdininkas, jam nuolatos reikia konsultuotis su kardiologais. Tačiau kaip tai padaryti, kai neįmanoma patekti pas gydytojus? – stebėjosi į redakciją paskambinusi moteris. – Kai vyras nuvyko į Kauno klinikas, kardiologas priekaištavo, kad liga labai apleista. Tai jam ir pasakiau: jeigu daugiau miestiečių medikų važiuotų dirbti į rajonus, tai ir ligos nebūtų tiek pažengusios.

Vilkaviškietė pasakojo, kad nuolat skambina į ligoninės Konsultacinio skyriaus registratūrą, tačiau gauti talonėlį pas kardiologą – misija neįmanoma. Bandė registruotis ir internetu, tačiau pas kardiologę Birutę Gumauskienę, konsultuoti pacientus atvykstančią iš Kauno, vietų niekada nėra.
– Kai registratūroje pasakė, kurią dieną dalys talonėlius, vyras nuėjo prieš pusę aštuntos, mat Konsultacinis skyrius dirba nuo 7.30 val. Tačiau prie ligoninės durų buvo tiek žmonių, kad vyras suprato, jog jam talonėlio tikrai nebeliks. Laukiantieji paprotino, jog norint gauti taloną į eilę reikia stoti nuo pusės penktos ryto, – pasakojo Aldona.

Konfliktai prie durų
Moteris klausė, ar normalu šiais laikais, kai yra tokios techninės galimybės, žmones statyti į gyvą eilę, kurioje laukti reikia po kelias valandas. Aldona prisiminė kaimynės pasakojimą, kai žiemą, spaudžiant speigui, pacientai į eilę rinkosi su karštos arbatos termosais, kad nesušaltų. Tie, kas sušalo, ėjo pasišildyti į automobilius, tačiau su grįžusių jų į eilę niekas nebenorėjo įleisti. Kilo konfliktas, ligoniai apsižodžiavo. Medikams teko juos raminti, reguliuoti eilę, kad žmonės nesusipeštų.

Vilkaviškietė teiravosi, kodėl talonėliai pas kardiologą dalijami tik vieną kartą per mėnesį. Juk jei būtų išduodami bent du kartus, eilės sumažėtų perpus ir žmonėms nebereikėtų ankstų rytą tiek šalti prie Konsultacinės poliklinikos durų.

Anot Aldonos, panaši problema pastaruoju metu kyla ir norintiesiems prisiregistruoti pas endokrinologą. Anksčiau dirbo dvi gydytojos endokrinologės – Aldona Lazdauskienė ir Ilona Banišauskaitė, tad didelės eilės nesusidarydavo. Dabar, be likus vienai gydytojai, patekti pas endokrinologą labai sunku. Tad ir endokrininių sutrikimų turintys pacientai priversti kartą per mėnesį apgulti Konsultacinės poliklinikos duris.

Trūksta kardiologų
Su vilkaviškietės skundu supažindinome ligoninės Konsultacinio skyriaus vedėją Dianą Mykolaitytę. Ji pripažino, kad problema egzistuoja daugelį metų ir jos išspręsti nepavyksta. Didžiulės pacientų eilės susidaro dėl to, kad trūksta specialistų. Tačiau su panašiomis problemomis susiduria ne tik Vilkaviškio ligoninės, bet ir kitų rajonų gyventojai.
– Kardiologinių konsultacijų paklausa – labai didelė. Juk žinome, kad širdies ir kraujagyslių ligos – pačios dažniausios, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Deja, kardiologų – labai trūksta, – aiškino D. Mykolaitytė.

Tačiau, anot Konsultacinio skyriaus vedėjos, šiuo metu situacija tikrai geresnė. Iki kovo mėn. gydytoja B. Gumauskienė mūsų rajono ligoninėje dirbo tik 0,22 etato, tad atvykdavo kartą per savaitę. Dabar medikė dirba puse etato ir į Vilkaviškį atvyksta bent du kartus per savaitę. Be to, dar ketvirčiu etato dirba kardiologė Jūratė Blažaitienė, tad iš viso Vilkaviškio ligoninė turi 0,75 kardiologo etato.

D. Mykolaitytė įsitikinusi, kad didelės eilės susidaro dar ir dėl to, jog pas gerus specialistus veržiasi ir aplinkinių rajonų gyventojai. Tad mūsų rajono pacientams galimybės patekti pas gydytoją dar labiau sumažėja. Vedėja pripažino, kad talonėliai pas kardiologus išgraibstomi per pirmą registracijos valandą.

Problemos neišspręstų
Tokia pati priežastis ir dėl eilių pas endokrinologę I. Banišauskaitę. Beje, gydytoja taip pat priims šiek tiek daugiau pacientų – anksčiau dirbo 0,5 o dabar – 0,55 etato. Beje, mūsų rajono gyventojai su šeimos gydytojo siuntimu taip pat gali rinktis bet kurią antrinio lygio gydymo įstaigą ir vykti pas specialistus į kitus rajonus.

„Santakos“ skaitytojos pasiūlymas talonus dalinti bent du kartus per mėnesį, anot D. Mykolaitytės, problemos neišspręstų. Per birželio mėnesį kardiologė B. Gumauskienė priėmė 177 pacientus, iš kurių 100 talonėlį gavo pirminei konsultacijai. Anksčiau buvo bandyta pacientus registruoti ne mėnesiui, o sudaryti eilę į priekį. Tačiau toks metodas nepasiteisino, nes iš anksto užsiregistravę pacientai pamiršdavo vizito laiką ar per tą laiką kreipdavosi į kitą gydytoją. Dėl to eilėje susidarydavo spragos, o tai buvo nepalanku tiek paciento nesulaukusiems medikams, tiek ilgesnėse eilėse privers tiems laukti ligoniams.

D. Mykolaitytė patarė pacientams nesirikiuoti nuo ankstaus ryto prie užrakintų ligoninės durų, o ateiti laiku arba laukti namuose prie telefono ar kompiuterio, mat visiems pacientams, tiek besiregistruojantiems gyvai, tiek telefonu ar internetu, sudaromos vienodos sąlygos – nustatytą dieną, 7.30 val., laisvos vietos įkeliamos į e. sveikatos sistemą.
Beje, skyriaus vedėja pacientus turi nuliūdinti, kad vasara – atostogų metas, tad eilės pas specialistus šiuo metu dar pailgės.

Kviesulaitienė E. (2022, birželio 07) „Eilėse pas medikus – pacientų grumtynės“
Santaka [žiūrėta 2022-06-08] Prieiga per internetą
https://www.santaka.info/pdf/87109573ecb895113ef4b...

VILKAVIŠKIO REABILITOLOGUS PLAUKIA PACIENTAI IŠ VISOS APSKRITIES

Rajono gyventojams besimėgaujant fizioterapijos bei reabilitacijos procedūromis ligoninė plečia šias paslaugas. Medikai pastebi, kad vilkaviškiečiai pradėjo labiau save mylėti ir rūpintis sveikata profilaktiškai.

Populiariausios – vonios
Iki šiol turėjęs tik vieną povandeninio masažo vonią ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius neseniai įsigijo ir antrą. Mat ši paslauga sulaukė tokio populiarumo, kad pacientai eilėje laukdavo po kelias savaites.

Povandeninis masažas gerina kraujotaką, medž­iagų apykaitą bei sąnarių ir stuburo paslankumą, todėl jis tinka praktiškai kiekvienam žmogui. Reguliarios povandeninio masažo procedūros padeda naikinti celiulitą, švelnina ir stangrina odą. Savo grožiu ir gera savijauta besirūpinančios rajono gyventojos leidžia sau pasimėgauti povandeniniu masažu po kelis kartus per metus.

Toks masažas rekomenduojamas ir sergantiesiems kaulų, sąnarių bei neurologinėmis ligomis, taip pat žmonėms, turintiems su antsvoriu ir virškinimu susijusių problemų.
Kiek mažiau populiari – perlinė vonia. Jos gydomą jį poveikį sudaro procedūrai atlikti naudojamas oro burbuliukų prisotintas vanduo, kuris dirgina odos receptorius. Pučiamo oro burbuliukai švelniai masažuoja, atpalaiduoja raumenis, raminančiai veikia centrinę nervų sistemą, šalina nuovargį, mažina stresą ir nemigą. Procedūros metu gerėja kapiliarinė kraujotaka, aktyvėja medžiagų apykaita, organizme geriau įsisavinimas deguonis.

Šios abi procedūros populiaresnės tarp moterų, tačiau jomis mielai pasilepina ir vyrai, dažniau besirenkantys šarko dušą, kuris stimuliuoja raumenis, nervų sistemą, padeda reguliuoti svorį. Ši procedūra skiriama gydyti hipotonijai, nuovargio sindromui, funkciniam nervų sistemos sutrikimui, nemigai ir net vidurių užkietėjimui.

Vertikalioji vonia, pacientų vadinama tiesiog baseinu, vienodai mėgiama ir vyrų, ir moterų. Mat ji yra viena efektyviausių procedūrų gydant įvairias stuburo ligas. Šios procedūros metu sujungiamas vandens ir gydomosios mankštos poveikis sutrikusioms raumenų, raiščių, kaulų bei sąnarių funkcijoms, sustiprėja raumenys ir raiščiai, padidėja stuburo paslankumas, dėl to sumažėja ar visai išnyksta varginantys skausmai.

Norinčiųjų daugėja
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Kononenkaitė pastebėjo, kad anksčiau kineziterapijos procedūras skeptiškai vertindavę žmonės dabar net mokamoms ne be gaili pinigų.

– Kai anksčiau pacientui paskirdavau gydomą ją mankštą, susiraukdavo ir sakydavo: „Jei jums labai reikia, tai galėsiu ateiti.“ Dabar šito nebėra – žmonės patys prašo skirti mankštą ar bent parodyti pratimus, kad ją galėtų daryti namuose, – pasakojo J. Kononenkaitė. – Tiesiog pagaliau visi suprato, kad sveikata reikia rūpintis profilaktiškai, nelaukiant, kol užklups rimtos problemos.

Pas abi skyriuje dirbančias gydytojas reabilitologes rikiuojasi pacientų eilės, tačiau nemažai žmonių patys išsiperka sveikatinimo procedūras Konsultacinio skyriaus registratūroje ir į gydytojus net nesikreipia.

Vilkaviškio ligoninėje esančios reabilitacijos procedūros garsios visoje apskrityje, tad pasisveikatinti atvyksta ir marijampoliečių, šakiečių, Kalvarijos ar Kazlų Rūdos savivaldybių gyventojų. J. Kononenkaitė sakė pastebėjusi tendenciją, kad ligonius į reabilitaciją Vilkaviškin siunčia net Kauno medikai. Dėl šios priežasties pacientų eilės auga ir medikai priversti spręsti problemą, kad vietiniai gyventojai laiku gautų paslaugas.

Specialistų daugėja
Kai beveik prieš du dešimtmečius ligoninėje buvo įkurtas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius ir jam pradėjo vadovauti šios srities mokslus baigusi J. Kononenkaitė, ten dirbo tik 4 specialistai. Tuomet nebuvo nei specialių masažinių stalų, nei treniruoklių, o fizioterapiją atstojo keli sovietiniai prietaisai. Dabar skyrius išaugęs iki 16 specialistų ir jų bei reabilitacinių paslaugų poreikis vis auga.

Medikė džiaugėsi vis modernėjančia aparatūra, kuri gali padėti žmonėms po traumų, neurologinių susirgimų, operacijų, bronchitų, kraujotakos sutrikimų, sąnarių, stuburo patologijos ir kt. Ligoninės kolektyvas vis dar puoselėja viltį įsirengti ir druskos kambarį, labai reikalingą plaučių bei kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams. Juolab kad tobulėjant medicininei įrangai druskos terapija gali būti atliekama pigesnėmis ir paprastesnėmis priemonėmis.

Ketina plėstis
Netrukus į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių parkeliaus naujas mikrobangų terapijos aparatas. Ši terapija taikoma sergant degeneracinėmis, uždegiminėmis ir trauminėmis ligomis, ausų, nosies, gerklės, kitų kvėpavimo organų uždegimais, net lėtiniam gastritui bei opaligei gydyti. Taip pat laukia dar vieno stimuliacijos aparato, naudojamo kraujotakos, stuburo, raumenų ligoms gydyti, papildomos aparatūros skausmui bei uždegimams mažinti.

Kadangi skyrius ketina plėstis, jau dairomasi papildomų kabinetų. Tam gali tikti neseniai atsilaisvinusios Akušerijos ginekologijos ir neonatologijos skyriaus patalpos. Vis gi medikai svarsto galimybę, kaip bent keletą kabinetų įkurdinti pirmame pastato aukšte, nes traumuotiems pacientams pasiekti kituose aukštuose įsikūrusius medikus gan keblu.
–Norime savo pacientams pasiūlyti kuo daugiau ir efektyvesnių reabilitacijos paslaugų. Džiaugiamės, kad žmonės sąmoningėja bei randa galimybių rūpintis savo sveikata, – džiaugėsi gydytoja reabilitologė J. Kononenkaitė.

Kviesulaitienė E. (2022, gegužės 27 d.) „Pas Vilkaviškio reabilitologus plaukia pacientai iš visos apskrities“
Santaka [žiūrėta 2022-06-01] Prieiga per internetą
https://santaka.info/pdf/0092fb0fa579425a671cb241b...

„Skirtingos Spalvos apie aklumą“

Gegužės 15 d. Vilniaus miesto rotušėje įvyko renginys, skirtas neįgalių žmonių bendruomenei. Jį vainikavo pokalbis apie aklumą su regėjimo negalia gyvenančia Irma Jokštyte.

Pokalbis–laida: https://skirtingosspalvos.lt/irmos-istorija/

Medžiagą iš renginio: https://spalvos-my.sharepoint.com/:f:/g/personal/d...

MEDIKAI GIMDYVIŲ LIKIMO VALIAI NEPALIKTŲ

Vilkaviškio ligoninėje panaikinus Akušerijos ginekologijos ir neonatologijos skyrių su problemomis susiduria tiek medikai, tiek pacientės. Gydytojai nėščiosioms primena, kad iki artimiausios ligoninės, kur teikiamos paslaugos gimdyvėms, per kelias minutes nuvykti neįmanoma, tad šią aplinkybę būtina vertinti atsakingai.

Budi ginekologės

Ligoninės medikai nuogąstauja, kad dar ne visos rajono gyventojos, o juo labiau į Vilkaviškį gimdyti vykdavusios šakietės žino, jog mūsų rajono gydymo įstaigoje nebėra Akušerijos ginekologijos ir neonatologijos skyriaus. Tad bet kurią dieną į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių gali atvykti gimdanti moteris. O gimdymo, kaip žinome, neatidėsi vėlesniam laikui, tad pagalbą gali prisieiti teikti čia ir dabar.

Tiesa, į kurią įstaigą turėtų kreiptis gimdyvė, informuoja nėščiąsias prižiūrintys šeimos gydytojai ar ginekologai, tačiau vis dar pasitaiko pavienių atvejų, kai moterys iki gimdymo pas gydytojus nesilanko.

Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Erika Tamaliūnaitė-Pėčelė sakė, kad medikai puikiai supranta, jog išskirtinių atvejų gali pasitaikyti, todėl gimdymą priimti pasirengę. Ligoninėje likusios trys gydytojos akušerės-ginekologės pakaitomis dirba Konsultaciniame skyriuje, taip pat operacijas atlieka Dienos chirurgijos skyriuje, tad yra pasirengusios atskubėti į pagalbą gimdančiai moteriai.

Kadangi tokių atvejų gali pasitaikyti ir naktimis, kai ginekologų ligoninėje nėra, atsakinga ginekologė budi namuose ir prireikus bus iškviesta. Kūdikiui pagalbą pasirengę suteikti visą parą ligoninėje dirbantys gydytojai pediatrai.

Nors oficialiai akušerijos paslauga ligoninėje nėra teikiama ir už ją gydymo įstaiga pinigų negauna, skubiems atvejams palikta viena iš buvusių gimdyklų su visa reikalinga įranga. Tiesa, gimdyvėms ir naujagimiams skirtų palatų ligoninėje nebėra, todėl pagimdžiusi moteris su naujagimiu būtų išgabenta į Marijampolės ligoninę – artimiausią gydymo įstaigą, kurioje yra Akušerijos ginekologijos skyrius, arba Kauno klinikas, jei prireiktų tretinio lygio medicinos įstaigos pagalbos.

Tikimybė didėja

Dėl gimdyvių sunerimę ir greitosios pagalbos medikai. Jiems per šias tris savaites, kai mūsų rajono ligoninėje nebeliko akušerijos ginekologijos paslaugos, į Marijampolės ligoninę jau teko gabenti keturias gimdyves, o vieną šakietę vilkaviškiečiai medikai vežė net į Kauną, nes dėl indikacijų jaunai moteriai buvo rekomenduota gimdyti tretinio lygio gydymo įstaigoje. Kol kas visos šį mėnesį greitosios pagalbos automobiliais vykusios mamytės gydymo įstaigas pasiekė laiku, gimdyti automobilyje neteko nė vienai.

Tačiau medikai turi karčios patirties, kai gimdymus yra tekę priimti greitosios pagalbos automobiliuose. Tai didžiulis stresas tiek medikams, tiek mamai. O turint omeny, kad gimdyves dabar tenka gabenti toliau ir sugaišti daug daugiau laiko, tikimybė, jog kūdikis gims pakeliui į ligoninę, didėja.

– Norime paprašyti visų nėščiųjų, kad jos labai atsakingai vertintų situaciją ir iš anksto pasiruoštų – sulaukusios 22 nėštumo savaitės susidėtų naujagimio kraitelį, į ligoninę būtinus vežtis daiktus, dokumentus. Kad prasidėjus gimdymui nebetektų gaišti, o nedelsiant būtų vykstama į ligoninę. Gimdymo eigos mes prognozuoti negalime – viskas gali vykti ne taip, kaip planavo pati mamytė, – kalbėjo Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos tarnybos skubios pagalbos vyr. specialistė Natalija Anisimavičienė.

Netinkamos sąlygos

Medikė patikino, kad greitosios pagalbos ekipažas, net ir prasidėjus gimdymui automobilyje, tikrai pasirengęs padėti, tačiau ankšta erdvė mašinoje nėra pati tinkamiausia ir komfortiškiausia vieta gimdyti.

– Reikėtų suprasti, kad greitosios pagalbos ekipaže, be vairuotojo, yra vienintelė medikė, kuriai reikia pasirūpinti ir gimdyve, ir kūdikiu, nukirpti virkštelę, sušildyti naujagimį, – aiškino N. Anisimavičienė. – Automobilyje yra specialus paketas priemonių, kurių gali prireikti gimdymo metu. Bet automobilyje nėra naujagimiams skirto šildomo stalo, inkubatoriaus ar kitos specialios įrangos, kuri sumontuota gimdyklose. Be to, kūdikiui įsčiose pradėjus dusti būtų reikalinga operacija, o to automobilyje atlikti neįmanoma.

Nors gimdymas – ne liga ir vyksta savaime, greitosios pagalbos medikams sunku net įsivaizduoti, kaip tektų padėti gimdyvei, jei jo eiga komplikuotųsi. Akušeriai-ginekologai puikiai žino, kaip sklandi gimdymo pradžia nebūtinai prognozuoja sėkmingą eigą. Kūdikis gali užstrigti, pradėti dusti ir kiekviena pradelsta minutė gali kainuoti naujagimio, gimdyvės ar net abiejų gyvybes.

Greitoji-ne taksi

N. Anisimavičienė prisiminė ne vieną atvejį ne tik iš kolegų, bet ir savo patirties, kai gimdymą teko priimti pakeliui į ligoninę. Prieš daugelį metų į Kauną su gimdyve skubėjusiai N. Anisimavičienei kūdikį teko priimti ties Antanavu (Kazlų Rūdos sav.). Nors viskas baigėsi sėkmingai, ši patirtis tiek medikei, tiek ir pačiai gimdyvei kainavo daug nervų.
Medikai taip pat primena, kad greitosios automobilis nėra taksi ir tikrai neveš gimdančios moters į tą gydymo įstaigą, kur pageidauja nėščioji. Gimdyvė visuomet gabenama į artimiausią Akušerijos ginekologijos skyrių turinčią ligoninę, nebent nėščiosios dokumentuose parašyta, kad reikalinga tretinio lygio paslauga. Tuomet nėščioji gabenama į artimiausią tretinio lygio paslaugas teikiančią įstaigą – Kauno klinikas.

Kviesulaitienė E. (2022; gegužės 19) „Medikai gimdyvių likimo valiai nepaliktų“
Santaka [žiūrėta 2020-05-23] Prieiga per internetą https://www.santaka.info/pdf/b31dfd666d7eceff67011...

Pandusas palengvintų kelią pas medikus

Į redakciją paskambinusi Vida Rinkevičienė teigė perskaičiusi neseniai „Santakoje“ išspausdintą straipsnį apie tai, kad prie Pilviškių ambulatorijos niekaip neįstengiama įrengti pandusą, ir pagalvojo apie Vilkaviškio ligoninę.

Senolė stebėjosi, kad šiais laikais dar gali būti kliūčių ligoniams patekti į gydymo įstaigas.
– Aš jau labai sunkiai judu ir man savarankiškai laiptais patekti į Vilkaviškio ligoninės Konsultacinės poliklinikos registratūrą praktiškai neįmanoma, nes čia nėra panduso, – kalbėjo laikraščio skaitytoja iš Klausučių kaimo.
Moteris guodėsi, jog ji priversta eiti pro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, kurio durys per pandemiją būna užrakintos, prašyti, kad kas atrakintų ir įleistų. Dėl to ji patiria nepatogumų, nes nesmagu trukdyti kitus čia dirbančius medikus.
– Gal prieš metus esu apie tai kalbėjusi ligoninėje, bet niekas nieko ir nepažadėjo. Todėl tos nuovažos prie registratūros ir dabar nėra, – skundėsi V. Rinkevičienė.
Ligoninės vadovas Linas Blažaitis pripažino, jog į Konsultacinę polikliniką atvykę neįgalūs žmonės susiduria su problema, tačiau jos sprendimo dar teks palaukti. Projektuojant Konsultacinį skyrių architektai kažkodėl nenumatė panduso ir šiuo metu jį įrengti skubos tvarka nėra galimybių.
Ligoninės vadovas sakė taręsis su specialistais, kad neįgaliesiems būtų įrengtas išorinis pastato liftas, nes jiems tikrai nėra paprasta patekti ne tik į Konsultacinį, bet ir į trečiame aukšte esantį Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių. Tačiau paaiškėjo, kad išoriniai pastatų liftai mūsų gamtinėmis sąlygomis gali dirbti tik šiltuoju metų sezonu, taigi didelė investicija būtų mažai naudinga.
Visgi įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuri turėtų baigtis 2024 m., jau teikiamos paraiškos projektų įgyvendinimui. Kadangi bus plečiamos konsultacinės paslaugos, pagal dabar numatomą projektą Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus kabinetai įsikurs ir antrame aukšte. Todėl neįgaliesiems bus pritaikytos visos patalpos – jie galės įvažiuoti tiesiai į liftą ir patekti į bet kurį aukštą. O kol kas neįgalieji vežimėliuose, kiti sunkiai judantys pacientai į ligoninę patenka per Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
– Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus personalas informuotas, kad neįgalius žmones įleistų per automatines duris. Tokia tvarka, tad kreipdamiesi į personalą pagalbos neįgalieji blogai jaustis neturėtų, – situaciją paaiškino L. Blažaitis. – Atsiprašome už dabar kylančius nepatogumus, tačiau problemą žadame išspręsti.

Simanavičienė S (2021, lapkričio 26) „Pandusas palengvintų kelią pas medikus“
Santaka [žiūrėta 2021-11-27] Prieiga per internetą https://www.santaka.info/pdf/59cb879cb81e7e7415bc9...

JAUNI MEDIKAI REZIDENTAI PROVINCIJOS BIJO KAIP DŽIUNGLIŲ

Eglė KVIESULAITIENĖ

Medikų trūkumo regionuose problemą Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai siūlo spręsti įpareigodami rezidentus po studijų atidirbti Lietuvoje. Tiesioginėje televizijos laidoje apie tai diskutavo ir Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis.

Miestiečiai nežino

Į LRT televizijos laidą „Lietuva kalba“ pakviestas mūsų rajono ligoninės vadovas kartu su europarlamentaru Vyteniu Andriukaičiu ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu gynė poziciją, kad nemokamai rezidentūros studijas gavę jauni medikai turėtų atidirbti savo valstybei.
Tačiau 90 procentų laidoje dalyvavusių medicinos studentų išreiškė nuomonę, jog jokių įsipareigojimų atidirbti tėvynėje jie nenori prisiimti ir baigę studijas turi teisę vykti ten, kur nori. Anot jų, įpareigojimas atidirbti numatytą laiką tik dar labiau paskatintų medikų emigraciją.
L. Blažaitis pasakojo, kad diskutuoti televizijos laidoje buvo pakviestas, kai jo kandidatūrą pasiūlė Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga. Diskutuojant su kitą poziciją gynusiais studentų atstovais bei medikais iš sostinės susidarė įspūdis, kad didžiųjų miestų gyventojai rajonus laiko kone džiunglėmis, kuriose nėra mokyklų, kultūros įstaigų, kavinių, o jaunoms šeimoms čia kurtis išvis nesama galimybių.
Todėl reiškiantiems nuomonę profesoriams, kurie daro didelę įtaką jauniems medikams, pirmiausia reikėtų atvykti į rajoną ir pamatyti, kuo gyvena žmonės. Nes daugelis sostinės gyventojų provincijoje, ko gero, buvę tik prieš kelis dešimtmečius, tad, kaip neseniai televizijoje reiškusis Seimo narė, įsivaizduoja, jog periferijoje žmonės vis dar važinėja žiguliais ir kelių dešimtmečių senumo golfais.

Važinėja pusšimtis

L. Blažaitis kalbėjo, kad būtina spręsti medikų trūkumo rajonuose problemą, kuri aktuali jau dabar, o dar aktualesnė taps po kelerių metų, kai pensinio amžiaus sulauks didelė dalis ligoninėje dirbančių gydytojų. Tiesa, Vilkaviškis strategiškai patogioje vietoje, todėl ligoninė turi daug atvykstančių gydytojų. Vien iš Kauno važinėja 31, iš Marijampolės – 11, iš Vilniaus – 2, po 1 iš Prienų ir Alytaus.
Tačiau kai kuriuose kituose rajonuose susidariusi tragiška situacija, nes specialistų trūkumas – didžiulis. Kaip diskusijoje kalbėjo pasvalietis gydymo įstaigos vadovas, jų miesto poliklinika laikosi ant gydytojų, kuriems jau per 70 ar net 80 metų.
Televizinėje diskusijoje nuskambėjo mintis, kad Vilkaviškio ligoninėje medikų netrūksta, tačiau iš tiesų situacija kiek kitokia.
– Šiuo metu mūsų ligoninė užtikrina visas paslaugas pagal galiojančią licenciją, tačiau yra gydytojų, kuriems kartais tenka dirbti net dviem etatais, o tai reiškia, kad medikai pervargsta, – aiškino L. Blažaitis. – Mums reikia reanimatologų, neurologų, kardiologų. Be to, rajono žmonėms būtų patogu, jei bent kartą per mėnesį Konsultaciniame skyriuje dirbtų gydytojai onkologai, angiologai, kitų sričių specialistai, kad vilkaviškiečiams nereikėtų dėl konsultacijos vykti į Kauną.

Karti patirtis

Ligoninės vadovas nemato kito kelio, kaip būtų galima pritraukti jaunus medikus į provinciją, nes iki šiol taikytos priemonės neveikia. Tiesa, praėjusiame posėdyje rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą finansuoti medikų rezidentūros studijas, skirti tūkstantines išmokas gydytojams, kurie įsipareigos mūsų rajone dirbti ne mažiau kaip 5 metus.
Visgi kai kurie rajonai turi karčios patirties, kai jauni medikai persigalvoja ir grąžinę savivaldybėms sumokėtus pinigus išvyksta dirbti į užsienį.
L. Blažaitis kalbėjo, kad jis gerbia Lietuvos Konstituciją ir jauno žmogaus teisę rinktis, kur dirbti, tačiau nemano, kad taip ribojama jaunų medikų laisvė.
– Stodami į rezidentūrą jaunuoliai gali rinktis iš keturių variantų: studijoms imti paskolą iš banko, pasikliauti tėvelių pinigine, prašyti pagalbos iš Savivaldybės arba gauti valstybės finansuojamą vietą, – aiškino L. Blažaitis. – Du iš keturių variantų nieko neįpareigoja ir jokių laisvių neriboja.

Viskas mokama

Anot L. Blažaičio, nemokamų studijų nebūna – tiesiog mokama iš skirtingų kišenių. Valstybės finansuojamas vietas apmokame mes – mokesčių mokėtojai, todėl turime teisę prašyti „atiduoti“ skolą visuomenei.
– Diskusijoje susidarė įspūdis, jog dabartiniai medicinos studentai nori gyventi dideliame mieste, linksmintis baruose ir klubuose, kurių provincijoje per mažai, o baigę mokslus išvykti į Norvegiją ar kitą šalį, kurioje medikų atlyginimai geresni, – stebėjosi Vilkaviškio ligoninės direktorius. – Nesu prieš tai, kad medikai pasisemtų patirties kitose šalyse, bet pirmiausia jie turi atidirbti savo valstybei už tai, kad juos išmokslino.
L. Blažaitis įstatymų leidėjams siūlytų peržiūrėti pačias studijų programas ir bendrosios medicinos studijas baigusius absolventus į pirmų metų rezidentūrą siųsti į rajonų ligonines, kuriose jie išmoktų elementarių dalykų, kas atliekama antrinio lygio gydymo įstaigose, įgautų daugiau praktikos ir susipažintų su provincijos ligoninėmis.

Gąsdina reformos

Vilkaviškio ligoninės vadovas neabejoja, kad pamatę darbo mažuose miestuose privalumus dalis jaunų medikų sugrįžtų patys, be jokių tai daryti įpareigojančių įstatymų. Tačiau universitetai nesuinteresuoti dalytis studento „krepšeliu“ su rajonų ligoninėmis, todėl iki šiol ši galimybė nesvarstoma.
Rajono ligoninės vadovas dėl susiklosčiusios situacijos kaltino ir pačius politikus, nes jaunus medikus gąsdina nestabili sveikatos apsaugos sistema. Ne pirma valdžia jau kalba apie dalies rajoninių ligoninių uždarymą. Tad atvykęs dirbti į regioną, nusipirkęs namus ir įsikūręs jaunas medikas negali žinoti, ar po metų kitų jis dar turės darbą.

Kviesulaitienė E. (2021, lapkričio 09) „Jauni medikai rezidentai provincijos bijo kaip džiunglių“
Santaka [žiūrėta 2021-11-10] Prieiga per internetą
https://www.santaka.info/pdf/15aa8ca1beb3310819d44...

KONFLIKTAS DĖL NETIKSLAUS TESTO PASIEKĖ NET MINISTERIJĄ

Vilkaviškietė Lina įsitikinusi, kad netikslus greitojo testo rezultatas galėjo lemti liūdnas pasekmes ir šiandien jos tėčio tarp gyvųjų nebebūtų. Tačiau medikai tvirtina, kad solidaus amžiaus tėvą prižiūrinti dukra piešia pernelyg juodą scenarijų ir faktus interpretuoja savaip.
Vykti atsisakė
Su dukra Lina gyvenantis 88-erių Juozas praėjusį pirmadienį pasijuto prastai. Vyrui stentuota širdis, po oda implantuotas stimuliatorius. Tad bet koks negalavimas solidaus amžiaus vyriškiui ir jo artimiesiems kelia nerimą. Kaip pasakojo dukra Lina, tąkart tėčiui sutriko širdies ritmas ir jiedu nutarė kviesti greitąją pagalbą.
Atvykę medikai apžiūrėjo ligonį, padarė kardiogramą, tačiau ši jokių pakitimų nerodė. Visgi jie nusprendė solidaus amžiaus ligonį nu vežti į ligoninę, kad būtų atlikti detalesni tyrimai.
Iš paskos greitajai pagalbai į ligoninę nuskubėjo ir ligonio dukra. Lina nustebo, kai sunegalavęs tėvas nebuvo įleistas į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, o greitasis COVID-19 antigenų testas jam buvo paimtas greitosios pagalbos automobilyje.
Tačiau dar labiau dukrą nustebino rezultatas – testas parodė, kad senolis užsikrėtęs korona virusu. Kadangi Vilkaviškio ligoninė COVID-19 sergančių pacientų negali gydyti, medikai pradėjo rengti dokumentus ir ketino ligonį gabenti į Marijampolės ligoninę.
– Aš iš kart pasipriešinau. Nedaviau tėčio vežti į Marijampolės ligoninę. Nuolat girdžiu, kad daug šios ligoninės COVID-19 skyriuje gydytų pacientų gyvi nebegrįžta, – pasakojo Lina. – Iškart pareikalavau, kad tėčiui ir man padarytų tą tikrąjį – PGR testą. Mudu kartu gyvename, tai jeigu tėtis serga korona virusu, turėčiau sirgti ir aš.
Diagnozė nepasitvirtino
Medikai paėmė PGR testus tiek Juozui, tiek jo dukrai, tačiau šių testų rezultatų tenka laukti iki kitos dienos, todėl Lina tėvą išsivežė namo. Ji pasirašė visus dokumentus, jog atsisako gydymo Marijampolės ligoninėje ir prisiima visą su tuo susijusią atsakomybę. Moteris neslėpė pasipiktinimo, kad blogai pasijutęs tėvas taip ir liko neapžiūrėtas medikų.
Grįžusi namo Lina netrukus sulaukė visuomenės sveikatos specialistų skambučio. Jie įspėjo moterį ir jos tėvą, kad sirgdami korona virusu privalo dvi savaites izoliuotis ir neiti iš namų.
– Aš puikiai suprantu, kad COVID-19 sergantys žmonės privalo izoliuotis ir nepateisinu tų, kurie nepaiso šio reikalavimo. Patys labai saugomės, ypač dėl ligoto tėčio, nes jis neskiepytas nuo korona viruso, – guodėsi Lina.
Kitą dieną portale e.sveikata patikrinusi PGR testo rezultatus moteris pamatė, kad tiek jai, tiek tėčiui COVID-19 diagnozė nepasitvirtino. Visgi įrašas, kad Juozas serga korona virusu, nebuvo panaikintas.
– Įsivaizduokite, kokia nesąmonė. Dėl klaidingo testo rezultato tėtis privalo izoliuotis, keturis mėnesius negalės skiepytis nuo COVID-19, negavo būtinos medicininės pagalbos, – piktinosi Lina ir klausė, ką dėl to turėtų kaltinti.
Vilkaviškietė neslepia, kad dėl šios situacijos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Ji svarstė, kas būtų nutikę, jei neskiepytas tėtis būtų nugabentas į Marijampolės ligoninę ir paguldytas drauge su korona virusu sergančiais pacientais. Moteris neabejoja, jog ligotas, solidaus amžiaus žmogus tikrai būtų užsikrėtęs ir iš tokios ligos nebeišsikapstęs.
Todėl Lina niekaip nesupranta, kodėl medikai pasikliauja greitojo testo rezultatais, nedaro pakartotinio tyrimo, ir siunčia pacientus į kovidinę ligoninę.
Testus kartoja
Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Erika Tamaliūnaitė-Pėčelė sakė, kad greitieji antigenų testai nėra 100 proc. tikslūs, todėl negalima traktuoti, jog minėtu atveju įvyko klaida. Greitieji testai visuomet imami automobilyje, kad būtų išvengta kontakto su kitais pacientais, jei paaiškėtų, kad ligonis serga COVID-19. Greitosios pagalbos automobilyje pacientas gauna būtinąją skubiąją pagalbą. Jei būklė kritinė, reikia gaivinti, medikai tai daro iškart nepaisydami, kad ligonis gali sirgti COVID-19.
Gydytoja patikino, kad visuomet, kai žmogus guldomas į ligoninę, atliekamas PGR testas, tad ir Marijampolės ligoninėje tai būtų padaryta pirmiausia.
– Gavę pirmąjį greitojo testo rezultatą mes privalome jį įvesti į sistemą, tačiau patvirtinti diagnozę visada būtinas PGR tyrimas ir jo rezultatas yra viršesnis, – kalbėjo E. Tamaliūnaitė-Pėčelė.
Prisiminusi kilusį konfliktą, Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus vedėja sakė, jog paciento būklė nebuvo tokia, kad jam reikėtų stacionaraus gydymo. Kardiograma nerodė jokios išemijos, širdies ritmo ar kito ūmaus sutrikimo. Todėl tai, kad jis būtų paguldytas į Marijampolės ligoninės COVID-19 skyrių – tik artimų jų pamąstymai, bet ne faktai.
– Mes pacientą siuntėme į Marijampolės ligoninę, kad būtų atlikti išsamesni tyrimai, tačiau dukra to atsisakė, – konstatavo gydytoja. – Tiesiog yra žmonių, kurie įpratę, kad jiems visos durys pačios atsidaro. O mums visi pacientai vienodai svarbūs, kad ir kokias pareigas užimtų ar kokiam socialiniam sluoksniui priklausytų.
Pakeičia statusą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus vedėja Daiva Miknevičie nė patikino, kad dėl e.sveikatos sistemoje atsiradusio įrašo senolis tikrai nenukentės.
– Kadangi 24 valandų laikotarpyje atliktas PGR testas paneigė COVID-19 diagnozę, be to, pats pacientas neturėjo ligos simptomų ir didelės rizikos kontakto su sergančiais asmenimis, jis nebus traktuojamas kaip susirgęs korona virusu, – aiškino D. Miknevičienė. – Gavę PGR tyrimo atsakymą visuomenės sveikatos specialistai sistemoje pakeičia ligonio statusą į nesergančio, tad minėtam senoliui tikrai nereikės izoliuotis, jis galės iš kart pasiskiepyti.
D. Miknevičienė pripažino, kad neatlikus antrojo testo netiksli diagnozė galėjo pridaryti nemalonumų ir netikslumo kaina galėjo būti nemaža. Todėl visiems pacientams po greitojo antigenų testo visada daromas pakartotinis PGR testas.

Kviesulaitienė E. (2021, gruodžio 14) „Konfliktas dėl netikslaus testo pasiekė net ministeriją“
Santaka [žiūrėta 2021-12-15] Prieiga per internetą
https://santaka.info/pdf/b98386f08ab5376fdefa5b89a...