APIE MUS

Vilkaviškio ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra Vilkaviškio rajono ir kitų respublikos regionų gyventojams. Teikiamų paslaugų užsakovas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Vilkaviškio ligoninė yra viešoji, ne pelno siekianti, ribotos turtinės atsakomybės įmonė.

vizija

Rajono lygio ligoninė, teikianti kokybiškas stacionarines, ambulatorines bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, naudojant pažangiausias diagnostikos, gydymo ir darbo organizavimo technologijas.

MISIJA

Visuomenės poreikiams atvira medicinos įstaiga, tenkinanti pacientų poreikius pagal savo kompetenciją ir galimybes.

veiklos tikslas

Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą Vilkaviškio rajono gyventojams, kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams.

TEIKIAMOS PASLAUGOS

Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- suaugusiųjų neurologijos II,
- suaugusiųjų ortopedijos ir traumatologijos IIA, IIB, IIC,
- otorinolaringologijos II,
- ginekologijos IIA, IIB, IIC,
- akušerijos,
- nėštumo patologijos IIA,
- neonatologijos IIA,
- suaugusiųjų urologijos IIA, IIB,
- vaikų ligų II,
- suaugusiųjų chirurgijos,
- geriatrijos,
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų),
- reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų).


Pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- palaikomojo gydymo ir slaugos,

- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- neurologijos,
- kardiologijos,

- endokrinologijos,
- dietologijos,
- alergologijos ir klinikinės imunologijos,
- pulmonologijos,
- dermatovenerologijos,
- infekcinių ligų,
- oftalmologijos,
- otorinolaringologijos,
- urologijos,
- ortopedijos ir traumatologijos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos,
- anesteziologijos ir reanimatologijos,
- akušerijos ir ginekologijos,
- vaikų ligų,
- vaikų neurologijos,
- vaikų pulmonologijos,
- klinikinės fiziologijos,
- chirurgijos,
- abdominalinės chirurgijos,
- echoskopijos,
- endoskopijos,
- radiologijos (rentgenodiagnostikos,ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos),
- refleksoterapijos,


Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos, medicinos gydytojo praktikos paslaugos.

Akušerio, akušerio praktikos paslaugos.

Suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos.

Slaugos paslaugos:

- bendrosios praktikos slaugos,
- vaikų slaugos,
- anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos,
- sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos.


Kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- logopedijos,
- kineziterapijos,
- ergoterapijos,
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II (nervų sistemos ligų, judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų, endokrininių ligų, ginekologinių ligų),
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos I ( judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų,
endokrininių ligų),
- vaikų raidos sutrikimų ankstyviosios reabilitacijos,
- masažo,
- paliatyviosios 
pagalbos (suaugusiųjų).


Bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- dienos chirurgijos,
- paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro,

- laboratorinės diagnostikos.

STRUKTŪRA

ISTORIJA

Vilkaviškio ligoninės istorija kartais bandoma sieti su XIX a. pradžia. Žygiuodamas prieš carinę Rusiją, Napaleonas buvo apsistojęs Vilkaviškyje ir čia planavo kurti karo lauko ligoninę. Planui žlugus, gyventojus dar ilgai gydė pavieniai gydytojai bei žiniuoniai ir tik 1878 m. pradėtos rinkti lėšos ligoninės statybai. 1908 m. Vilkaviškyje buvo atidaryta pirmoji infekcinė ligoninė. Tai oficiali Vilkaviškio ligoninės pradžia

1915 m. Vilkaviškio ligoninė pradėjo oficialią veiklą. Lietuvių ir vokiečių chirurgai kartu atliko pirmąsias apendektomijas ir hernioplastikas.

Pagal 1919.07.11 metų dokumentą konstatuojama, kad Vilkaviškyje veikia apskrities ligoninė, jos daktaras Jonas Tekorius. Be to, yra užkrečiamų ligų skyrius. Ligoninėje buvo 20 lovų, užkrečiamų ligų skyriuje – 12 lovų.

Ligoninės būklę atspindi 1932–1933 m. veikimo apyskaita: „Ligoninės namas mūrinis, dviejų aukštų, koridorių sistemos; šitame name yra 40 lovų. Be to, dar yra mūrinis vieno aukšto namas (barakas), apie 500 metrų atstumu nuo pirmojo namo. Minėtame barake yra 10 lovų. Ligoninės būstinės ligoninės reikalavimams nepritaikytos, kas sudaro gydymo srityje įvairių kliūčių. Nors ir ankštos būstinės, bet vis tik šiaip taip susitvarkyta: yra gimdymo skyrius, operacinė, tvarstomasis kambarys, rentgeno kabinetas su kvarco lempa ir elektros vonia, gydytojo kambarys, 2 vonių kambariai, venerinių ligų ambulatorija ir 2 išeinamosios vietos."

1941 metais Vilkaviškio ligoninėje buvo 110 – 120 lovų, dirbo apie 50 darbuotojų ir 40-50 darbininkų ir tarnautojų. 1941 m. įkurtas TBC dispanseris, kuris tų pačių metų gruodžio 3 d. prijungtas prie ligoninės.

Karo metais Vilkaviškis virto griuvėsiais. Vilkaviškio apskrityje neliko nė vienos ligoninės. 1944 m. rugsėjį (7 km. į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio) steigiama ligoninė pustuštėje valstiečio Matulo troboje ant šiaudų pakraigų, kareiviškų antklodžių.

Labai svarbūs ir reikšmingi ligoninei buvo 1976–1990 metai, nes vadovaujant vyr. gydytojui A. Šumskiui per TSRS plano komitetą buvo gautas leidimas statyti Vilkaviškyje 250 lovų ligoninę, o lėšos tam skirtos iš 1978 m. balandžio mėn. sąjunginių talkų fondo – 3 mln. rublių. 1983 m. balandžio 22 d. ligoninė oficialiai baigta, nors pradėjo veikti tik nuo birželio mėnesio.

Šiandieninė VšĮ Vilkaviškio ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines ir ambulatorines paslaugas, teikianti terapijos, neurologijos, chirurgijos, akušerijos, ginekologijos, reanimacijos-anesteziologijos, vaikų ligų stacionarines paslaugas. Konsultaciniame skyriuje konsultuoja gydytojai: kardiologai, neurologai, akių ligų gydytojai, odos ligų gydytojas, urologas, radiologai, endokrinologas, alergologas, ausų-nosies-gerklės gydytojai, vaikų pulmonologas, pulmonologas, reabilitologai. Ambulatoriniam ir stacionariniam ištyrimui naudojama šiuolaikinė įranga.

ĮSTATAI

ATSISIŲSTI

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

Atsisiųsti

VILKAVIŠKIO LIGONINĖS NAUJIENOS

MŪSŲ RAJONO LIGONINĖ – DEŠIMTMEČIU VYRESNĖ UŽ VALSTYBĘ

110 metų jubiliejų šventusi Vilkaviškio ligoninė priminė savo istoriją ir svečių prašė išskirtinės dovanos – druskų kambario. Prie šios kilnios idėjos gali prisidėti visi rajono gyventojai, padovanodami savo gydymo įstaigai tiek, kiek išgali. 


Susirinko gausiai 


Ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė nesitikėjęs, kad į jų jubiliejinę šventę atvyks tiek žmonių – ir svečių, ir pačių darbuotojų, ir medikų veteranų. Tad apie pusantro šimto dalyvių sutalpinti prie stalelių buvo ne taip jau paprasta, o prie specialiai ligoninės jubiliejui pagamintos fotosienelės nutį- so norinčiųjų nusifotografuoti eilė. Renginį vedė ir scenarijų kūrė profesionalūs aktoriai Jurga Gailiūte bei Dainius Vengelis iš Vilniaus renginių teatro „Arti“. Jie šventėje suteikė žodį visiems, norėjusiems pasveikinti ligoninę gražaus jubiliejaus proga: rajono merui Algirdui Neiberkai, dekanui Vytautui Gustaičiu, Seimo nariui Algirdui Butkevičiui, kolegų iš kitų gydymo įstaigų vardu linkėjimus išsakiusiai Vilkaviškio PSPC direktorei Danguolei Almonaitienei, „Rotary“ klubo atstovei Daivai Riklienei, „Pegaso“ kavinės savininkei Teisutei Čiapienei ir kt. 


Napoleono idėja 


Bene įdomiausia visiems susirinkusiems buvo prisiminti ligoninės istoriją, kuri, anot renginio vedėjų, išskirtinė, mat šimtmečio jubiliejų šiemet švenčianti Lietuva, pasirodo, visu dešimtmečiu jaunesnė už Vilkaviškio ligoninę. Gydymo įstaigos įkūrimo istoriją pristatęs ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Petras Vaitiekūnas rėmėsi Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraščių archyvais, kuriuose rasta duomenų, kad pirmąją ligoninę įsteigti mūsų mieste buvo numatęs garsusis Prancūzijos karvedys – imperatorius Napoleonas Bonapartas. Dar 1812 m. Napoleono įsakymu buvo paruoštas planas, pagal kurį Vilkaviškyje bei kituose aplinkiniuose miestuose buvo numatyta steigti 1000 vietų karo ligoninę ir tam skirta 2 mln. 300 tūkst. zlotų. Tačiau karui pasisukus neplanuota linkme Napoleono planai sužlugo. Idėja Vilkaviškyje steigti ligoninę buvo gimusi ir baronienei Konstancijai Minkvic, kuri 1893 m. paaukojo 1 ha žemės sklypą Vladislavo gatvėje, o dvarininkas G. Gavronskis paskyrė medienos ir akmenų ligoninės statybai. Tačiau baronienė, nespėjusi įgyvendinti savo planų, numirė. Archyvų įrašas byloja, jog 1908 m., siaučiant šiltinės epidemijai, Vilkaviškyje buvo atidaryta 10 lovų infekcinė ligoninė. Jis ir tapo kertiniu akmeniu, nuo kurio pradėta skaičiuoti miesto ligoninės istorija. 


Per kelis pastatus


Nepraėjus nė dešimtmečiui, Vilkaviškyje pradėjo veikti apskrities ir privati Enocho Račkausko ligoninės. Pastaroji 1941 m. buvo nacionalizuota ir prijungta prie apskrities ligoninės kaip gimdymo skyrius, o buvęs jos savininkas priimtas dirbti šio skyriaus vedėju. Tuo metu Vilkaviškio ligoninė buvo išsimėčiusi perkelis pastatus skirtingose miesto gatvėse. Istoriniame žemėlapyje ir archyvuose galima rasti, kad vieni ligoninės skyriai buvo dabartinėje Vyskupo A. Karoso gatvėje (Socialinės paramos centro vietoje), kiti – V. Pietario gatvėje, kur dar ir dabar yra „bendrabučiu“ vadinamas pastatas. Tačiau anksčiau gatvės turėjo kitokius pavadinimus. Pavyzdžiui, užkrečiamųjų ir vidaus ligų skyriai buvo įsikūrę pastate Malūnų gatvėje, chirurgijos bei ginekologijos – Pirties gatvėje ir t.t. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Vilkaviškis virto griuvėsiais ir jame nebeliko nė vienos gydymo įstaigos. Stipriai apgriauta ligoninė atstatyta tik 1946 m. Po metų joje jau buvo 70 lovų ir visi pagrindiniai skyriai.


Pinigai – per „blatą“


1954 m. ligoninei vadovauti paskiriamas legendinis chirurgas, dar ir dabar nostalgiškai prisimenantis Vilkaviškyje praleistą pusšimtį metų, Vladas Matulevičius. Gydymo įstaigoje lovų skaičius tuomet vis augo, o 1967 m., pradėjus vadovauti Kazimierui Baršauskui, ligoninėje jau dirbo 78 gydytojai, 255 slaugytojos, 256 aptarnaujančio personalo darbuotojai. 1976 m. ligoninės vairą perėmė Algimantas Šumskis. Jam vadovaujant buvo pastatytas dabartinės ligoninės pastatas, ligoniams skirta 250 lovų, tačiau šiais laikais jų skaičius sumažėjo perpus. Kad buvo skirta lėšų Vilkaviškyje statyti ligoninei, lėmė labai įdomios aplinkybės. Mat vienas aukštas Maskvos valdininkas, žinojęs, kad jo tėvas per karą žuvo kažkokiame Volkovyske, ilgai ieškojo jo kapo taip pavadintame Baltarusijos mieste, bet niekaip negalėjo rasti. Kažkam kilo mintis, jog karys galėjo žūti panašiai skambančiame Lietuvos mieste Vilkaviškyje. Mūsų miesto istoriniai archyvai tai patvirtino. Tai sužinojęs aukštas valdininkas prižadėjo jau kitą dieną atvykti lankyti kapo, tad Vilkaviškio valdžia vertėsi per galvą, kad būtų padaryta lentelė su Ivanovo pavarde ir tinkamai įamžintas aukštas pareigas tuo metiniame
SSRS Plano komitete užimančio asmens tėvo atminimas. Pamatęs gražiai sutvarkytą paminklą maskviškis iš dėkingumo pažadėjo išpildyti bet kokį Vilkaviškio valdžios prašymą. Taip buvo skirti 3 mln. rublių ligoninės statybai.
Apmovė muitininkus


Nuo 1990 m. iki 2013 m. ligoninei vadovavusiam Romualdui Sveikatai teko išgyventi visas sveikatos apsaugos sistemos permainas, įdėti daug pastangų ir darbo, kad ligoninė taptų moderni, šiuolaikiška, įsigytų puikios medicininės aparatūros, o reformos metu kovoti, kad išliktų visi jos skyriai. Linksmą istoriją apie ligoninę iš R. Sveikatos vadovavimo laikų, kai ir pats dar buvo vienu iš mūsų rajono Savivaldybės vadovų, prisiminė A. Butkevičius. Tuomet, daugiau nei prieš du dešimtmečius, pačioje Lietuvos nepriklausomybės aušroje, paėmę visas rajono biudžeto valiutos atsargas A. Butkevičius su R. Sveikata ir dviem gydytojais chirurgais išvyko į Vokietiją pirkti ligoninei laparoskopo. Apie tai, jog daugiau nei 100 tūkst. Vokietijos markių susikrovę tiesiog į lagaminus keturi vyrai vežėsi per kelias valstybes ligoninės moskvičiumi, jau anksčiau rašėme „Santakoje“. Tačiau kitos šios istorijos detalės buvo nutylėtos. Pavyzdžiui, tai, kad Lenkijos muitininkai konfiskavo visus keturis benzino kanistrus, kuriuos, kad kelionė pigiau kainuotų, vežėsi vilkaviškiečiai. Tačiau trys medikai ir Savivaldybės vadovas rado išeitį: kai muitininkai nematė, vilkaviškiečiai savo kanistrus su benzinu tiesiog nugvelbė užsienio pareigūnams iš panosės. Kai nuvažiavę į Vokietiją vilkaviškiečiai sužinojo, jog laparoskopas užims gerokai daugiau vietos, nei jie įsivaizdavo, teko spręsti problemą vietoje. Kad atlaisvintų vietos aparatui, vienam iš chirurgų teko likti Vokietijoje. Nusipirkęs šiokį tokį automobilį, jis namo grįžo atskirai. Prie visko dar reikėtų pridurti, jog viešbučiai lietuviams tais laikais buvo neįkandami, tad teko miegoti automobilyje. O vieną naktį, kaip prisimena vilkaviškiečiai, jie pas lietuvį kunigą išsimiego ję „karališkai“: valdžios atstovui buvo skirta sofutė, o ligoninės vadovas ir abu daktarai miego jo ant grindų. Dabar šios istorijos – tik linksmi prisiminimai, tačiau tais laikais tokia kelionė kainavo nemažai nervų. 


Yra kuo džiaug
tis 


Apie tai, kaip ligoninė atrodo šiandien, pasakojo dabartinis jos vadovas Linas Blažaitis, patikinęs, kad didžiausias įstaigos turtas – darbuotojai. Jų šiuo metu yra 312, iš ku rių 75 – gydytojai, 134 – slaugytojos, 33 – pagalbinio medicinos personalo darbuotojai. Ligoninės turtu galima pavadinti ir medicininę įrangą, kurios praėjusiais metais įsigyta už 278 tūkst. eurų. Taip pat galima pasidžiaugti tuo, kad sutaupyta ūkio išlaidoms, mat modernizuotas energetikos ūkis. Vilkaviškio ligoninei pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo nominaciją „Didžiausias energijos vartojimo sąnaudų sumažinimas viešajame sektoriuje“ 2017 m. įteiktas „Krištolinio kamino“ apdovanojimas. Įstaigos vadovas pabrėžė, kad jų gydytojų ir slaugytojų atlyginimų vidurkis, palyginti su kitų regioninių ligoninių, yra tarp pirmaujančių. Tad didžiuotis tikrai turima kuo.
Gražų jubiliejų švenčiančiai mūsų rajono ligoninei belieka linkėti, kad nemažėtų pacientų, kad politikai priimtų palankius sprendimus, o tai, koks likimas laukia mūsų rajono ir kitų regioninių ligoninių, anot neseniai viešėjusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, paaiškės jau netrukus – politikai sprendimus priims birželio viduryje.

Kviesulaitienė E. (2018. Gegužės 22) „Mūsų rajono ligoninė – dešimtmečiu vyresnė už valstybę“
Santaka [žiūrėta 2018-05-28]
Prieiga per internetą
http://www.santaka.info

Paminėta Pasaulinė gyvybės diena

(foto skolintos iš: https://www.facebook.com/pg/vilkaviskiosavivaldybe... )

Sekmadienį minėta Pasaulinė gyvybės diena Vilkaviškyje sutelkė didelį būrį žmonių. Tai buvo prasmingas, džiugus laikas, skirtas įvertinti didžiausią dovaną ir vertybę – gyvybę, pamąstyti apie pagarbos jai kasdienes formas. 


Šventadienio priešpiečiais miestelėnai ir iš kaimų į rajono centrą atvykę gyventojai per miestą pėsčiomis traukė Vilkaviškio ligoninės link. Ko gero, nė vienam toji kelionė nebuvo pirmasis žygis į šitą įstaigą. Tai, kas tomis minutėmis sukosi turbūt kiekvieno mintyse, garsiai pasakė ligoninės vadovas gydytojas Linas Blažaitis: „Gyvybė čia prasideda, čia ji nutrūksta...“ 


Vis dėlto Pasaulinę gyvybės dieną vilkaviškiečiai minėjo džiugiai, prie renginio prisidėdami taip, kaip leidžia patirtis. O žmogaus kintančias galimybes išvardijo vaikų gydytoja Kristina Kubilienė, anot kolegų, per savo darbo metus paglosčiusi turbūt kas antrą sekmadieninės eisenos dalyvį. 


„Gražiausias gamtos kūrinys yra žmogus. O žmogaus geriausias sukurtas stebuklas taip pat yra žmogus: gemalėlis, vos užsimezgusi gyvybė, naujagimis, pradedantis ropoti ir vaikščioti kūdikis, pirmąsias raides skaitantis pradinukas, svajojantis paauglys, savo svajonių siekiantis jaunuolis, gyvenimu besidžiaugiantis suaugęs brandus žmogus bei pilnas ramybės, gyvenimo patirties pagyvenęs žmogus“, – kalbėjo medikė. 


Gyvybės kultūros skleidimo diena, kai visuomenė skatinama susimąstyti apie žmogaus gyvybės slėpinį, skirti daugiau dėmesio žmogaus gyvybės prasmei ir vertei, nuo 1998-ųjų mūsų šalyje švenčiama paskutinį balandžio sekmadienį, taigi šiemet – jau dvidešimtąjį kartą būtent tą dieną. Šventė išpopuliarėjo 1995 m., popiežiui Jonui Pauliui II paraginus ją švęsti aktyviau. 


Kaip žmonėms sakė Vilkaviškio dekanato Šeimos centro valdybos narys Evaldas Plečkaitis, Pasaulinę gyvybės dieną 1994 m. Lietuvoje minėti pradėjo gydytojai. 


Mūsų rajone minėjimą treti metai pagrečiui organizavo Vilkaviškio parapija, Vilkaviškio dekanato Šeimos centras ir Visuomenės sveikatos biuras. Renginyje buvo matyti ir girdėti organizatorių bendraminčių – Vilkaviškio ligoninės, Vilkaviškio moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestro, Vilkaviškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Vingis“, 

Vilkaviškio miesto bendruomenės, policijos pareigūnų, Kauno klinikų Kraujo centro medikų – indėlis. 


Vilkaviškio moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestrantų, šokėjų nuo ligoninės iki katedros atvesta eisena labai simboliškai, tarsi kokia gyva gija sujungė tris svarbius objektus.
Prisimenant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį stabtelėta miesto centre, prie Jono Basanavičiaus paminklo. Šios trys „stotelės“ skatino galvoti apie medikų profesionalų rūpestį žmogumi, apie kraštą, kur asmuo realizuoja save, palieka savąjį indėlį, ir apie dvasios namus – bažnyčią, kur eina semtis stiprybės, išminties, ramybės ir padėkoti.
Sykiu su rajono žmonėmis Pasaulinę gyvybės dieną minėjo ir rajono meras Algirdas Neiberka, Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas, Vilkaviškio dekanas prel. kan. Vytautas Gustaitis, parapijos kunigai. 


„Mūsų visuomenėje šiandien girdėti balsų, kurie tarsi pradeda rūšiuoti, kuri gyvybė verta, kuri neverta gimti, kuri svarbi, kuri nesvarbi. Kiekviena gyvybė yra vienodai svarbi, vienodai reikalinga, net ir pati mažiausia. Iš mažos sėklytės bėgant laikui išauga medis, mes juo džiaugiamės, jis teikia pavėsį, jame lizdus susisuka paukščiai. Taip ir žmogus. Jis būna labai mažas, gal būt labai silpnas. Bėga metai, jis auga, tvirtėja, gražėja, sakytum, tampa Lietuvos medžiu. Jūs esate tie Lietuvos medžiai. Štai vėliava, ji simbolizuoja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, – matydamas į katedros šventorių eisenos atneštą didžiulę trispalvę kalbėjo Vilkaviškio parapijos rezidentas teol. dr. kun. Rimantas Skinkaitis. – Tačiau Šimtmetis būtų niekas be žmonių. Džiaukimės vieni kitais, palaikykime ir saugokime vieni kitus, nes esame labai reikalingi šeimai, visuomenei, valstybei, Bažnyčiai. Padėkime gyvybei, net ir pačiai mažiausiai, atsirasti, skleistis, augti.“ 


Pasaulinės gyvybės dienos minėjimo veiklų buvo organizuota nemažai ir įvairių, vienu metu vyko po kelias.


Parapijos namuose darbavosi Kauno klinikų Kraujo centro medikai. Anot jų, akcija pavyko puikiai: sekmadienį Vilkaviškyje kraujo neatlygintinai davė 30 žmonių.


Kol suaugusieji dalyvavo mišiose katedroje, jų mažais vaikais rūpinosi savanoriai E. Plečkaitis sakė, kad Vilkaviškio dekanato Šeimos centras sulaukė 18 savanorių jaunuolių, kurie padėjo organizuoti renginį ir talkino jam vykstant.


Po mišių žmonės dar neskubėjo skirstytis. Katedros šventoriuje smagiai griežė kapela „Vingis“, čia pat visi buvo kviečiami pasistiprinti Vilkaviškio parapijos labdaros valgyklėlėje išvirta sriuba. Karšto šiupinio buvo priruošę ir Vilkaviškio miesto bendruomenės atstovai. 


Šventės dieną buvo pagerbtos kūrybingiausios atvirukų konkurso „Gyvybė – didžiausia vertybė“ dalyvės. Konkurso organizatorius – Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras apdovanojo Viktoriją Klimaitę iš Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos, Aidą Daugirdaitę, Vilkaviškio pradinės mokyklos ugdytinę, ir Barborą Podzinskaitę, savo atviruką sukūrusią vaikų lopšelyje-darželyje „Buratinas“.


Konkurso partneris – Vilkaviškio dekanato Šeimos centras geriausiais įvardijo Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos priešmokyklinukės Gabijos Povilaitytės, Pajevonio pagrindinėje mokykloje besimokančios Kotrynos Tumosaitės ir Gabijos Draskinytės, Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus mokinės, darbus. Kad išrinktų konkurso nugalėtojas, vertintojai turėjo peržiūrėti net 169 darbus. 


Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos specialistės žmonėms išdalijo daugybę lankstinukų su informacija apie vaiko globą šeimoje, apie įvaikinimą. Mat apmąsčiusieji Pasaulinės gyvybės dienos prasmę daro išvadą, kad gyvybę palaikome ne vien saugodami jos pradžią ir pabaigą, bet rūpindamiesi suteikti kitiems paramos, drąsos, sumanumo kurti savo gyvenimo kelią

Vitkauskienė R. (2018,gegužės 2) „Susitelkė minėti Pasaulinę gyvybės dieną“
Santaka [žiūrėta 2018-05-03]
Prieiga per internetą:
http://www.santaka.info


Lenkijos-Lietuvos projekto atidarymo konferencija Lapy

DIABETAS KAIP TYLI EPIDEMIJA-PROGRAMA SKIRTA KOVAI SU DIABETU PASIENIO TERITORIJOJE


Interreg Lietuva-Polska projektas Nr. LT-PL-2S-158


2018-04-25 d. įvyko pirmoji Lenkijos-Lietuvos projekto atidarymo konferencija Lapy, kurioje dalyvavo penkiolikos Vilkaviškio ligoninės darbuotojų delegacija. Konferencijos metu, projekto koordinatorė Wioletta Zajankowska pristatė bendrą projektą: numatyti tikslai ir uždaviniai, aptartas ligoninių bendradarbiavimas viso projekto metu. 


Pranešimus taip pat skaitė Lapy ligoninės direktorė Ursula Lapinska, Vilkaviškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Linas Blažaitis. Pranešimuose buvo pristatytos ligoninės, o popietinėje konferencijos dalyje mūsų ligoninės delegacija galėjo pati savo akimis pamatyti Lapy ligoninę.

VIZITAS

Š.m. balandžio 20 d. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje svečiavosi Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo narys Kęstutis Smirnovas. 


Svečiai susitiko su medikų bendruomene ir atsakė į jų rūpimus klausimus.


MINISTRAS NEŽARSTĖ PAŽADŲ, BET LIGONINĘ GYRĖ

Penktadienį rajone lankėsi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis susitiko su medikų bendruo-mene, rajono vadovais, Trečiojo amžiaus universiteto studentais ir aplankė asociacijos „Keisk požiūrį“ konsultacinį punktą. 


Reikės keistis


Nors sveikatos apsaugos ministras apsilankyti mūsų rajone žadėjo jau seniai, vis kas nors sutrukdydavo. Tad suplanuotas vizitas pavyko tik iš trečio karto. Tačiau šįsyk A. Veryga į Vilkaviškio ligoninę atvyko tiesiai iš susitikimo su Kauno medikais ir, kaip pats sakė, buvo pasirengęs viskam – pasiryžęs į klausimus atsakinėti nors ir iki šeštadienio ryto. Vis dėlto jo dienotvarkė buvo griežtai suplanuota, tad nakvoti Vilkaviškyje nei ministrui, nei jį atlydėjusiam ir vizitą organizavusiam Seimo nariui Kęstučiui Smirnovui neteko. Ilgiausiai ministras bendravo su medikų bendruomene, kuriai rūpėjo ir regioninių medicinos įstaigų ateitis, ir kadrų bei atlyginimų klausimai. Labiausiai ligoninės medikus domino jų įstaigos likimas: kokie yra tolimesni ministerijos planai dėl rajonų gydymo įstaigų ir vadinamojo paslaugų tinklo optimizavimo. Ministras kalbėjo, jog kad ir kaip norėtume išlaikyti visas šalies gydymo įstaigas su visomis teikiamomis paslaugomis, keistis verčia objektyvios priežastys. Pagrindinė jų – nuolatinis gyventojų mažėjimas. Jei rajonuose bus mažai gyventojų, vadinasi, bus suteikiama mažai medicinos paslaugų, o tai reiškia, jog gydymo įstaigos neužsidirbs pakankamai pinigų ir tiesiog neišgyvens. Juolab kad rajonų gyventojai „migruoja“ ir į didžiųjų miestų gydymo įstaigas, ieškodami geresnių medicinos paslaugų. 


Ilgins rezidentūrą 


Dar viena svarbi priežastis – žmogiškųjų išteklių trūkumas. Nors A. Veryga pasidžiaugė, jog tarp vilkaviškiečių medikų yra gan daug jaunų veidų, tačiau šalyje esama ligoninių, kur vienas medikas priverstas dirbti keliuose skyriuose, nes paprasčiausiai nėra specialistų. Tad, pasak ministro, ne bus laikas spręsti problemą, kai ir to vieno žmogaus nebeliks. Kita vertus, kai trūksta specialistų, pacientai vargiai gali jaustis saugiai gydomi. 


– Priversti medikus važiuoti dirbti į rajonus negalime, – sakė A. Veryga. – Ieškome priemonių, kaip padaryti, kad pritrauktume jaunų specialistų į provinciją. Tam ketiname įvesti etapinę rezidentūrą, kai studentai turėtų bent metus ją atlikti ir rajonų ligoninėse. Tačiau tam reikėtų pailginti rezidentūros studijas. Ministras įsitikinęs, jog rezidentūros metais padirbėję regionuose jaunieji medikai pajustų, kad kartais rajonų ligoninėse darbo sąlygos net geresnės nei didžiosiose. O jei dar Savivaldybė pasiūlytų būstą, regionas iš vis taptų patrauklus.

Reforma pasitvirtino 


Vyriausybė pristatė Lietuvos regioninės politikos „Baltąją knygą“, kurioje stebima, kaip regionai keičiasi, vystosi. Pagal tai bus vykdoma visų sričių restruktūrizacija. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat lygina ir skaičiuoja, kad galėtų priimti sprendimus, pakeisti medicininių paslaugų planavimo tvarką ir planuoti jas nerajonų, o regionų lygiu. Kad ligoninėms vienai nuo kitos ne tektų vilioti pacientų, jos turėtų pačios susitarti ir priimti sprendimus, kokių paslaugų atsisakyti. Anot ministro, Lietuvoje susisiekimas geras, tad nieko tokio, jei dėl planinės operacijos tektų vykti kelias dešimt kilometrų. A. Veryga pasidžiaugė, jog medicinos reforma jau davė teigiamų rezultatų. Įvesta vadinamoji klasterinė sistema tarp regionų ir tretinio lygio ligoninių padėjo sumažinti mirštamumą nuo infarkto net 30 proc., lyginant 2016 m. ir 2017 m. rezultatus. Mirštamumas nuo insulto sumažėjo 20 pro c.


Trukdo popieriai


Ministro kolega psichiatras Audrius Mozūraitis teiravosi, ar nesvarstoma galimybė rajonuose įvesti ir psichoterapeuto etatų. Mat vis daugiau kalbama ne apie medikamentinį, o apie terapinį gydymą. Ypač nuo tokių ligų, kaip depresija, nerimo, nemigos sutrikimai, kuriems gydyti nebūtina psichiatro kompetencija. A. Verygos nuomone, psichiatrai galėtų teikti ir psichoterapijos paslaugas, tačiau 30 proc. jų laiko su ryja popierizmas – dokumentų pildymas ir pažymų išdavimas. Tad būtina pakeisti tvarką, kad gydytojams tokių pažymų išduoti nebereikėtų. Ligoninės vyr. gydytojui Linui Blažaičiui rūpėjo, kodėl universitetai neparuošia pakankamai kardiologų, nes jų trūksta ne tik rajonuose, bet ir klinikose. Tačiau ministras įsitikinęs, jog kardiologų pakaktų, jei daugiau problemų spręstų šeimos gydytojai ir nesiuntinėtų pacientų konsultuotis, kai tai visai nebūtina. Anot A. Verygos, rajonų ligoninėms kur kas labiau reikėtų specializuotų terapeutų. 


Konsultuoja ne ligonį 


Kita vertus, kad sumažėtų eilės pas specialistus ir jų pakaktų, reikėtų kelti ir pacientų atsakomybės klausimą. Ypač tų, kurie užsiregistruoja ir neatvyksta ar tuo pačiu metu registruojasi pas kelis tos pačios srities specialistus. Politikai jau svarsto, jog tiems pacientams, kurie prisiregistravo ir be priežasties neatvyko, už konsultaciją tektų mokėti.
– Žmonėms turėtume paaiškinti, kad ne ligonis konsultuojasi su specialistu, o šeimos gydytojas, – pacientus skatino šviesti A. Veryga. – Mūsų pacientai įpratę visur važinėti ir patys konsultuotis. Ir dar to neužtenka: jie nori net kelių specialistų nuomonės – 3–4 gydytojų konsiliumo iš visos Lietuvos. O tai kainuoja didžiulius pinigus sveikatos apsaugos sistemai. Ministras sakė, jog susitikimuose su gyventojais dažnai išgirsta pageidavimų, kad būtų panaikinti siuntimai, o pacientai patys galėtų spręsti, su kuo nori pasikonsultuoti. Bet tokiu atveju medicinos paslaugos dėl išaugusių lėšų ir eilių taptų dar neprieinamesnės.

Nesutaria su farmacininkais 


Vaikų ligų skyriaus vedėjai Kristinai Kubilienei rūpėjo, kada bus pradėti kompensuoti skiepai nuo pražūtingos meningokokinės infekcijos, mat į skiepų kalendorių vakcinavimas įtrauktas, o kompensacijų dar nėra. Kaip reikėjo suprasti, bendros kalbos su farmacininkais nerandantis ministras teigė, jog vyks jau trečios derybos. Mat kompanija, kuri gamina vakciną, siūlo ją už didesnę kainą, nei buvo skaičiuota tvirtinant biudžetą. A. Veryga tai įvertino kaip valstybės reketavimą ir tvirtino, kad nepavykus susitarti bus ieškoma kito gamintojo. Tačiau vakcina bus kompensuojama bet kokiu atveju. Gydytojams rūpėjo ir atlyginimų klausimas, mat nuo gegužės jie turėtų didėti 20 proc., bet ligoninėms per paslaugų apmokėjimą skiriamų lėšų gali nepakakti. Ministras patikino, kad lėšų pakaks, jeigu bus teikiama pakankamai paslaugų. Tačiau tiksliai pasakyti, kokiu koeficientu įkainiai didės konkrečiai mūsų ligoninei, politikas negalėjo. Atsakęs į medikų klausimus ministras apžiūrėjo kelis ligoninės skyrius, pasiteiravo apie pacientų, lovų, gimdymų skaičių ir sakė išsi vežąs iš Vilkaviškio puikius įspūdžius.

KVIESULAITIENĖ E. (2018,balandžio 24) „Ministras nežarstė pažadų, bet ligoninę gyrė“.
Santaka [žiūrėta 2018-04-26]
Priega per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/c57750e3df0d79caa9c04b...

KVIETIMAS

Minėdama 110 metų veiklos jubiliejų VšĮ Vilkaviškio ligoninė planuoja įrengti druskų (haloterapijos) kambarį rajono gyventojams, todėl kviečiame prisidėti prie mūsų rajono žmonių sveikatinimo ir paramą – dovaną pervesti į VšĮ Vilkaviškio ligoninės sąskaitą Nr.LT454010040100060116. Visus rėmėjus paskelbsime.


Vyriausiasis gydytojas Linas Blažaitis


KURSAI

  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė

Lapkričio 20-24 d. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje buvo organizuoti kursai „Skiepijimų pagrindai“ - visų specializacijų bendrosios praktikos slaugytojoms ir akušerėms. Kursus vedė gydytoja Regina Gaigalienė.

Programos aprašas


Imunoprofilaktikos organizavimas pasaulyje ir Lietuvoje. Imunoprofilaktinio darbo vertinimo sistema. Trumpos žinios apie vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas. Imuninė sistema, imuniteto susidarymo būdai. Vakcinų rūšys, naudojimas ir saugojimas. Skiepų atlikimas. Galimos nepageidaujamos reakcijos, jų registravimo sistema bei reikalavimai Lietuvoje, pirmoji medicinos pagalba anafilaksinio šoko atveju. Vaikų ir suaugusiųjų skiepijimai, skiepijimų kontraindikacijos. Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Naujos vakcinos ir papildomi skiepijimai vaikams ir suaugusiems. Keliautojų skiepijimai. Skiepijimų dokumentacija.


40 valandų trukmės kursus išklausė 23 ligoninės darbuotojos.

VILKAVIŠKIO LIGONINĖ ĮVERTINTA „KRIŠTOLINIU KAMINU“

Vilkaviškio ligoninė

Vilkaviškio ligoninė gavo garbingą apdovanojimą – „Krištolinio kamino“ nominaciją. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas ją skyrė už tai, kad įstaigai įdiegė daugiausiai aplinkai draugiškų technologijų.

Netikėta žinia

Antradienį ligoninės vadovas Linas Blažaitis ir projektų koordinatorius Mindaugas Lenkas vyko į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 20 metų jubiliejaus proga surengtą konferenciją. Renginyje vilkaviškiečiai ne tik klausė naudingų pranešimų apie aplinkos taršą, klimato kaitą, atsinaujinančius energetikos išteklius, bet ir dalyvavo kaip „Krištolinio kamino“ nominacijų laureatai.


Vilkaviškio ligoninei apdovanojimas skirtas už tai, kad iš viešojo sektoriaus įstaigų vilkaviškiečiai labiausiai sumažino energijos sąnaudas, diegdami ekologines technologijas. Pasveikinti nominantų buvo atvykęs ir rajono meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.


L. Blažaitis sakė, kad apdovanojimas buvo tikrai netikėtas, ir pasidžiaugė, kad jų įstaiga sulaukė tokio garbingo įvertinimo. Mat pateko tarp šešių Lietuvos įmonių, kurias „Krištolinio kamino“ ekspertų komisija atrinko už didžiulį indėlį į atmosferos taršos ir klimato atšilimo mažinimą. Beje, vilkaviškiečiai buvo vienintelė tokio profilio įstaiga ir dėl nominacijos varžėsi drau ge su didžiulėmis pramonės įmonėmis bei Kauno technikos universitetu.


– Kai sulaukėme LAAIF vadovo skambučio ir išgirdome pagyrų už puikius energetinius projektus, pirmiausia pamanėme, kad stebuklingai atsirado lėšų mūsų ligoninės pastato šiltinimui, mat esame pateikę ne vieną paraišką, – pasakojo Vilkaviškio ligoninės projektų koordinatorius M. Lenkas.– Gaila, kad ši mūsų svajonė kol kas neišsipildė. Tačiau ne mažiau mus nudžiugino ir aukštas įvertinimas už jau įgyvendintus projektus.


Per porą dienų – tiek laiko teturėjo pasiruošti konferencijai – ligoninės atstovai parengė trumpą prezentaciją ir pristatė savo įstaigą bei jos įgyvendintą projektą „Ligoninės energetinio ūkio modernizavimas, panaudojant saulės ir geotermines energijas“, kurio vertė – 409 498 eurai.

Projektą vykdė etapais

Iš tiesų šį projektą sudarė tarsi keturios atskiros dalys. Pirmiausia ant ligoninės stogo buvo sumontuota 16 plokščiųjų vertikaliųjų saulės kolektorių, kurių galingumas – 16-42 kW. Šie šiluminę energiją gaminantys kolektoriai šildo 70 m3 talpos ligoninės baseiną, o perteklinę energiją sukaupia 750 l tūrio akumuliacinėje talpykloje. Antrame etape ant ligoninės stogo buvo sumontuoti du saulės kolektorių laukai iš 56 saulės kolektorių, kurių bendras galingu mas – 90 kW. Šiais kolektoriais saulėtą dieną iki 55 °C temperatūros pašildoma 8–13 m³ vandens. Papildomai karštą vandenį ligoninės reikmėms ruošia du po 30 kW galingumo šiluminiai siurbliai „oras-vanduo“.Trečiame etape sumontuoti du po 31 kW galingumo siurbliai, kurie gamina šiluminę energiją pagrindiniam ligoninės pastatui šildyti.


Ketvirtame etape sumontuota 30 kW galios fotovoltinė elektrinė su 144 kWh energijos kaupimo bloku. Fotovoltinėje jėgainėje pagaminta elektros energija kaupiama akumuliatoriuose. Energija naudojama ligoninės reikmėms, o įvykus avarijai ir nutrūkus elektros tiekimui, ligoninės operacinė, laboratorija, Reanimacijos, Akušerijos-ginekologijos, Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriai elektra aprūpinami iš energijos kaupimo blokų.


Vis dėlto tai tik nedidelė dalis elektros energijos, kurios reikia ligoninei. Tad jos vadovas L. Blažaitis nepraranda vilties, jog dalyvaudami kituose projektuose jie sugebės įgyti tokią fotovoltinę elektrinę, kurios pagaminamos energijos ne tik pakaktų ligoninės reikmėms, bet ją būtų galima tiekti ir į bendrą tinklą.

Sunki pradžia

L. Blažaitis sako, kad dabar belieka pasidžiaugti puikiais rezultatais, tačiau projekto pradžia buvo sunki ir kainavo daug nervų. Tuomet, kai projektai buvo parengti ir gautas finansavimas, viskas atrodė paprasta: tereikėjo pastatyti saulės baterijas ir į žemę suleisti šiluminius siurblius. Vis dėlto netrukus prasidėjo bėdos, mat po pirmojo geoterminio šildymo gręžinio bandymo paaiškėjo, kad pagal projektą planuoto gylio gręžinio nepakanka. Tokiam gyliui, koks būtų reikalingas, kad šilumos siurblys duotų efektą, reikia papildomų pinigų. O jie tikrai nemaži. Tuo metu atrodė, kad viskas užstrigs, projekto nebepavyks įgyvendinti. Tačiau tuomet vilkaviškiečiai sulaukė paties LAAIF geranoriškos pagalbos. Fondas leido skubiai keisti projektą ir vietoje šiluminių siurblių „žemė-vanduo“ projekte atsirado „oras-vanduo“. Geranoriška vilkaviškiečiams buvo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, leidusi koreguoti jau nupirktą projektą, o vienai projekto daliai organizuoti naują viešųjų pirkimų konkursą. 


Tačiau dabar rezultatai kalba patys už save. Projekto dėka ligoninė saulės ir geoterminę energiją pavertė 278,4 MWh šilumos energijos, kas sudaro 32 proc. metinio ligoninės sunaudojamo šilumos energijos kiekio. Naudodami „švarią“ energiją ligoninės medikai į atmosferą „nepaleido“ 153 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vertinant pinigine išraiška, vasaros sezono metu ligoninės išlaidos karštam vandeniui sumažėjo net 10 kartų. Dabar ligoninės vadovai planuoja, kaip gauti lėšų, kad visi įstaigos korpusai būtų šildomi šiluminių siurblių pagaminta energija. Apmaudu, kai pagaminta energija, kuri leistų sutaupyti didžiulius pinigus, išleidžiama per sienas. Artimiausiu metu lėšų pastato šiltinimui niekas nežada.

Kviesulaitienė E. (2017, lapkričio 18). Vilkaviškio ligoninė įvertinta „Krištoliniu kaminu“. Santaka [žiūrėta 2017-11-23].

Prieiga per internetą: http://www.santaka.info

  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė