APIE MUS

Vilkaviškio ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra Vilkaviškio rajono ir kitų respublikos regionų gyventojams. Teikiamų paslaugų užsakovas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Vilkaviškio ligoninė yra viešoji, ne pelno siekianti, ribotos turtinės atsakomybės įmonė.

Vizija

Rajono lygio ligoninė, teikianti kokybiškas stacionarines, ambulatorines bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, naudojant pažangiausias diagnostikos, gydymo ir darbo organizavimo technologijas.

Misija

Visuomenės poreikiams atvira medicinos įstaiga, tenkinanti pacientų poreikius pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Veiklos tikslas

Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą Vilkaviškio rajono gyventojams, kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams.

TEIKIAMOS PASLAUGOS

Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- suaugusiųjų neurologijos II,
- suaugusiųjų ortopedijos ir traumatologijos IIA, IIB, IIC,
- otorinolaringologijos II,
- ginekologijos IIA, IIB, IIC,
- akušerijos,
- nėštumo patologijos IIA,
- neonatologijos IIA,
- suaugusiųjų urologijos IIA, IIB,
- vaikų ligų II,
- suaugusiųjų chirurgijos,
- geriatrijos,
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų),
- reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų).


Pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- palaikomojo gydymo ir slaugos,

- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- neurologijos,
- kardiologijos,

- endokrinologijos,
- dietologijos,
- alergologijos ir klinikinės imunologijos,
- pulmonologijos,
- dermatovenerologijos,
- infekcinių ligų,
- oftalmologijos,
- otorinolaringologijos,
- urologijos,
- ortopedijos ir traumatologijos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos,
- anesteziologijos ir reanimatologijos,
- akušerijos ir ginekologijos,
- vaikų ligų,
- vaikų neurologijos,
- vaikų pulmonologijos,
- klinikinės fiziologijos,
- chirurgijos,
- abdominalinės chirurgijos,
- echoskopijos,
- endoskopijos,
- radiologijos (rentgenodiagnostikos,ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos),
- refleksoterapijos,


Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos, medicinos gydytojo praktikos paslaugos.

Akušerio, akušerio praktikos paslaugos.

Suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos.

Slaugos paslaugos:

- bendrosios praktikos slaugos,
- vaikų slaugos,
- anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos,
- sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos.


Kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- logopedijos,
- kineziterapijos,
- ergoterapijos,
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II (nervų sistemos ligų, judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų, endokrininių ligų, ginekologinių ligų),
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos I ( judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų,
endokrininių ligų),
- vaikų raidos sutrikimų ankstyviosios reabilitacijos,
- masažo,
- paliatyviosios 
pagalbos (suaugusiųjų).


Bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- dienos chirurgijos,
- paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro,

- laboratorinės diagnostikos.

STRUKTŪRA

ISTORIJA

Vilkaviškio ligoninės istorija kartais bandoma sieti su XIX a. pradžia. Žygiuodamas prieš carinę Rusiją, Napaleonas buvo apsistojęs Vilkaviškyje ir čia planavo kurti karo lauko ligoninę. Planui žlugus, gyventojus dar ilgai gydė pavieniai gydytojai bei žiniuoniai ir tik 1878 m. pradėtos rinkti lėšos ligoninės statybai. 1908 m. Vilkaviškyje buvo atidaryta pirmoji infekcinė ligoninė. Tai oficiali Vilkaviškio ligoninės pradžia

1915 m. Vilkaviškio ligoninė pradėjo oficialią veiklą. Lietuvių ir vokiečių chirurgai kartu atliko pirmąsias apendektomijas ir hernioplastikas.

Pagal 1919.07.11 metų dokumentą konstatuojama, kad Vilkaviškyje veikia apskrities ligoninė, jos daktaras Jonas Tekorius. Be to, yra užkrečiamų ligų skyrius. Ligoninėje buvo 20 lovų, užkrečiamų ligų skyriuje – 12 lovų.

Ligoninės būklę atspindi 1932–1933 m. veikimo apyskaita: „Ligoninės namas mūrinis, dviejų aukštų, koridorių sistemos; šitame name yra 40 lovų. Be to, dar yra mūrinis vieno aukšto namas (barakas), apie 500 metrų atstumu nuo pirmojo namo. Minėtame barake yra 10 lovų. Ligoninės būstinės ligoninės reikalavimams nepritaikytos, kas sudaro gydymo srityje įvairių kliūčių. Nors ir ankštos būstinės, bet vis tik šiaip taip susitvarkyta: yra gimdymo skyrius, operacinė, tvarstomasis kambarys, rentgeno kabinetas su kvarco lempa ir elektros vonia, gydytojo kambarys, 2 vonių kambariai, venerinių ligų ambulatorija ir 2 išeinamosios vietos."

1941 metais Vilkaviškio ligoninėje buvo 110 – 120 lovų, dirbo apie 50 darbuotojų ir 40-50 darbininkų ir tarnautojų. 1941 m. įkurtas TBC dispanseris, kuris tų pačių metų gruodžio 3 d. prijungtas prie ligoninės.

Karo metais Vilkaviškis virto griuvėsiais. Vilkaviškio apskrityje neliko nė vienos ligoninės. 1944 m. rugsėjį (7 km. į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio) steigiama ligoninė pustuštėje valstiečio Matulo troboje ant šiaudų pakraigų, kareiviškų antklodžių.

Labai svarbūs ir reikšmingi ligoninei buvo 1976–1990 metai, nes vadovaujant vyr. gydytojui A. Šumskiui per TSRS plano komitetą buvo gautas leidimas statyti Vilkaviškyje 250 lovų ligoninę, o lėšos tam skirtos iš 1978 m. balandžio mėn. sąjunginių talkų fondo – 3 mln. rublių. 1983 m. balandžio 22 d. ligoninė oficialiai baigta, nors pradėjo veikti tik nuo birželio mėnesio.

Šiandieninė VšĮ Vilkaviškio ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines ir ambulatorines paslaugas, teikianti terapijos, neurologijos, chirurgijos, akušerijos, ginekologijos, reanimacijos-anesteziologijos, vaikų ligų stacionarines paslaugas. Konsultaciniame skyriuje konsultuoja gydytojai: kardiologai, neurologai, akių ligų gydytojai, odos ligų gydytojas, urologas, radiologai, endokrinologas, alergologas, ausų-nosies-gerklės gydytojai, vaikų pulmonologas, pulmonologas, reabilitologai. Ambulatoriniam ir stacionariniam ištyrimui naudojama šiuolaikinė įranga.

ĮSTATAI

ATSISIŲSTI

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

Atsisiųsti

VILKAVIŠKIO LIGONINĖS NAUJIENOS

Išsipildžiusi svajonė stovi Radiologijos skyriuje

Nors aukščiausi šalies politikai vis grasina rajono ligoninėms, mūsiškė net neketina pasiduoti. Ketvirtadienį ligoninėje Savivaldybės vadovams bei medikų bendruomenei buvo pristatyti nauji pirkiniai, kurie labai pravers rūpinantis gyventojų sveikata.

Planavo ilgai

Ko gero, daugelis į šventę pakviestų rajono šeimos gydytojų jau žinojo apie Vilkaviškio ligoninės vadovo Lino Blažaičio pagaliau įgyvendintą svajonę – įgytą mamografą. Beveik 200 tūkst. eurų kainavusio pirkinio ligoninės medikai laukė ne vienus metus.


Kaip sakė pats L. Blažaitis, įsigyti mamografą – krūtų diagnostikos aparatą – buvo nutarta 2014 metais. Tada ligoninės pirkinį „palaimino“ ankstesnioji rajono Taryba ir net Sveikatos apsaugos ministerijai pavyko įrodyti, kad šio brangaus medicininio įrenginio Vilkaviškiui labai reikia.


Vis dėlto svajonei tuo metu nebuvo lemta išsipildyti, mat sugedo pats brangiausias įstaigos diagnostinis aparatas – kompiuterinis tomografas. Paaiškėjus, kad jo remontuoti neapsimoka, neplanuotas pirkinys „surijo“ visus sutaupytus pinigus ir svajonę apie mamografą teko atidėti ateičiai.

Tačiau šiandien naujasis pirkinys jau stovi Radiologijos skyriuje, suremontuotose ir specialiai įrengtose patalpose. Kabinetus remontavo patys ligoninės darbininkai, o juos papuošti ir suteikti jaukumo buvo paprašyta originalių karpinių meistrės, iniciatyvios vilkaviškietės Vaidutės Diržiuvienės. Ji patalpos sienas dekoravo žolynų, mėtų lapelių ir žiedų motyvais.

Geresnis už kaimynų

Tiesa, mamografas pradės dirbti tik po kelių savaičių, kai bus atliktos visos patikros ir baigsis dokumentų tvarkymas. Ligoninės medikai – ypač su mamografu dirbsiantys radiologai Diana Baraitienė, Deividas Kašinskas ir Aušra Sakalavičienė bei radiologijos technologės Danutė Milinkevičienė ir Ingrida Ulevičienė – to nekantriai laukia.

Į mamografo pristatymą atvykęs medicinine įranga prekiaujančios UAB „Arbor Medical Corporation LT“ direktorius Aurimas Širvinskas kalbėjo, kad vilkaviškiečiai visai neturėtų krimstis, jog jų svajonės įgyvendinimas kiek užtruko. Mat medicininė technika tobulėja taip greitai, kad Marijampolės ligoninės prieš septynerius metus įgytas mamografas jau gerokai senstelėjęs ir daug prastesnių parametrų. Pernai juo atlikta 3260 tyrimų.

Vilkaviškiečių įsigytą mamografą gamino japonų firma „Fuji“. Naujos kartos skaitmeninis aparatas pasižymi maža radiologine apšvita ir didele erdvine raiška, kuri yra trečdaliu didesnė nei Marijampolės ligoninės mamografo.

Aparatas skenuos krūtis dviem kryptimis. Tyrimas su parengimu užtruks apie10 minučių, tačiau skenavimas vyks vos kelias sekundes.

Tam, kad pacientė jaustųsi jaukiau, ji galės pasirinkti net mamografo švieselių spalvą.


Mamografo nuotraukų vaizdai skaitmeniniu būdu perduodami tiesiai į kitame kabinete esantį kompiuterį, kur ypač didelės raiškos monitoriuose vaizdus vertins gydytojai radiologai.


Reikia siuntimo

Iš viso šalyje yra 38 mamografai, kurių tik trečdalis – skaitmeniniai. Dauguma jų – didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl daugeliui rajonų gyventojų kyla sunkumų nuvykti išsitirti krūtis. Nemokamas mamografinis tyrimas kas dveji metai priklauso visoms moterims nuo 50 iki 70 metų, tačiau išsitiria tik kas penkta. Pernai Lietuvoje atlikta 106 tūkst. mamografijų.

A. Širvinskas kalbėjo, jog labai svarbu, kad moterims mamografijos tyrimas būtų kuo prieinamesnis, mat kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų krūties vėžio
atvejų (išvedus statistiškai mūsų rajone – 30–40). Jei vėžys aptinkamas pirmoje stadijoje, moters išgyvenimo tikimybė penkerius metus ir ilgiau siekia 95–100 pro c., antroje – 70–90 proc., trečioje – 50 proc.

L. Blažaitis pasidžiaugė, kad mūsų rajono moterys gan atsakingai vertina savo sveikatą, tad atlikti mamografiją pagal ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos programą nuvyksta kone 80 proc. Todėl ligoninės vadovas tikisi, kad vietoje turint mamografą, pasitikrins visos. Tam, kad moteris galėtų išsitirti mamografu, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Tyrimas bus atliekamas ne tik į krūties vėžio prevencijos programą pagal amžių patenkančioms moterims, bet ir toms, kurioms įtariama krūties patologija.

Mankštos su virvėmis ir diržais

Kineziterapeute Simona Buragiene demonstavo, kaip atliekama „Redcord“treniruote.

Naująjį diagnostikos aparatą aprodę ligoninės medikai svečiams padarė dar vieną staigmeną. Mat paaiškėjo, kad mamografas – ne vienintelis naujas pirkinys. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje laukė „Redcord“ terapijos demonstracija, kur kineziterapeutė Simona Buragienė mankštino pacientę specialia virvių ir diržų sistema pagal „Neurac“ metodiką. Beje, Simona – vienintelė Marijampolės apskrityje specialistė, turinti licenciją dirbti pagal šią dar naują Lietuvoje metodiką.

Mankštos su „Redcord“ virvių ir diržų sistema rekomenduojamos gydant nugaros, juosmens, dubens srities, kaklo, pečių, kojų sąnarių skausmus. „Redcord“ virvių ir diržų sistema taip pat naudojama judesių sutrikimams gydyti, raumenų jėgos silpnumui malšinti, širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti ir kt. Tie, kurie dažnai gydosi sanatorijose, ko gero, yra bandę „Redcord“ mankštą ir žino jos efektyvumą.

„Rankovės“ ir „kojinės“

Dar vieną fizioterapijos prietaisą – limfodrenažinį masažuoklį – pademonstravo Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Kononenkaitė. Keturių kamerų naujausios kartos aparatas turi 8 programas. Suslėgto oro spaudimas tolygiai pasiskirsto „rankovėse“ bei „kojinėse“, atlikdamas ritmišką, švelnų, banguojantį masažą. Slėgio banga prasideda nuo pirštų galiukų, tada kyla aukštyn. Po to slėgis vienu metu krenta ir vėl eina nauja banga. 


Limfodrenažinis masažas stimuliuoja limfos tekėjimą, pašalina iš organizmo šlakus, sužadina veninę kraujotaką, mažina patinimus, padeda sumažinti raumenų ir sąnarių skausmus, atpalaiduoja po intensyvių treniruoč
ių, padeda pooperaciniam gydymui, taip pat jis yra skirtas grožio procedūroms. Mechaniniai aplikatorių judesiai sukuria efektyvų, švelnų ir ilgalaikį spaudimą, kuris ypač reikalingas gydant celiulitą ir esant apelsino žievelės odai. 


Abi fizioterapijos procedūras skiria gydytojas reabilitologas. Šios procedūros – mokamos. Vieno „Redcord“ mankštos seanso kaina – 8 eurai, limfodrenažinio masažo – 4,30 euro. Jei procedūros ligoniui bus skirtos kaip ambulatorinė reabilitacija, jas apmokės iš ligonių kasų biudžeto.

Ligoninės vadovas L. Blažaitis sakė, kad tai dar ne paskutiniai pirkiniai, mat netrukus žadama atnaujinti palatų lovas. Žadama įgyti 15 naujų funkcinių lovų, kurioms 20 tūkst. eurų skyrė Savivaldybė. Mamografui įsigyti taip pat buvo skirta pinigų iš šių metų rajono biudžeto. Prie diagnostinio aparato Savivaldybė prisidėjo 40 tūkst. eurų

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Kononenkaitė limfodrenažinį masažą pasiūle išbandyti rajono Tarybos nariui Daliui Nešukaičiui.

Kviesulaitienė E. (2018, spalio 30) „Išsipildžiusi svajonė stovi Radiologijos skyriuje“
Santaka [žiūrėta 2018-11-05] Prieiga per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/db6ea34d110f99fa0e2374...

ATKAKLUMU STEBINANTI GYDYTOJA PASIRINKO VILKAVIŠKĮ

Nors daugelis jaunų medikų savo ateitį įsivaizduoja tik didžiųjų miestų klinikose, gydytoja endokrinologė Ilona Banišauskaitė visada norėjo dirbti provincijoje.

Atkakliai savo tikslų siekianti jauna specialistė pati susirado Vilkaviškio ligoninę ir dar nė sekundės dėl to nesigailėjo.

„Endokrinologė Ilona Banišauskaitė įsitikinusi, 

kad darbo tikrai nepritruks, nes

endokrininių sutrikimų vis daugeja.“

EINA KRYPTINGAI

Iš Prienų kilusi gydytoja Ilona sako, kad gyvenime nemėgsta mėtytis iš vieno kelio į kitą, o užsibrėžusi tikslą žvelgia tik pirmyn. Dėl to, kai vaikystėje pamačiusi baltą mamos chalatą draugei pasakė, kad bus gydytoja, niekas tuo ir nesuabejojo.


– Aš pati to neprisimenu, bet draugė vis pasakoja, kad dar besimokydama ketvirtoje klasėje jai pasakiau, kad būsiu gydytoja, – juokiasi jauna medikė. – Mano mama medikė, ta
iau ne gydytoja, o slaugytoja. Tad baltas chalatas man visuomet atrodė savas. Be to, labai patiko biologija, ypač anatomija. O ypač patiko tas jausmas, kad galėsiu padėti žmonėms, gal būt net išgelbėti gyvybę.


Baigusi vidurinę mokyklą būsima medikė taip pat ėjo kryptingai. Kai kiti klasės draugai svarstė, kurią studijų programą rašyti pirmąja ir kokia tvarka išdėstyti prioritetus, Ilona įrašė vieninteles medicinos studijas. Ir ne kur kitur, o Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos medi cinos mokslų universitetas). Tuomet ji net neabejojo, jog nepavykus įstoti, bandys kitą met,tačiau savo nusistatymo nekeis.

TYRĖ ANTINKSČIUS

Vis dėlto viskas pavyko pagal planą– prieniškė persikraustė į Kauną ir dešimčiai metų atsidavė medicinos studijoms. Kai teko rinktis, kokios srities specialiste norėtų būti, jaunajai medicinos gydytojai taip pat nebuvo sunku. Mat dar besimokydama ketvirtame kurse Ilona susižavėjo endokrinologija. 


– Man pasirodė labai įdomu, kad endokrininės ligos gali keisti ne tik žmogaus išvaizdą, bet netgi charakterį, – pasakojo Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus endokrinologė. – Kai kurios ligos gali žmogų pakeisti neatpažįstamai. Dažnai esame įsitikinę, kad žmogaus sveikatos „vedlys“– nervų sistema ar širdis, tačiau pamirštame, kad didžiulę įtaką mūsų organizmui daro hormonai.


Studijuodama Ilona užsiėmė moksline veikla LSMU Endokrinologijos institute. Jos darbo vadovai buvo docentas ValentinasMatulevičius ir medicinos mokslų daktaras Rytas
Ostrauskas, jauna medikė atliko daug mokslinių tyrimų, susijusių su antinksčių patologija. I. Banišauskaitė šia tema yra parašiusi nemažai mokslinių straipsnių, dalyvavusi tarptautinėse konferencijose įvairiose Europos šalyse.

KAUNAS NEPRISIJAUKINO

Tačiau visam gyvenimui panirti į mokslo studijas, teoriją ir statistiką jaunai medikei nesinorėjo. Darbas su pacientais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose jai patiko daug labiau, nei moksliniai tyrimai ir skaičiai.
– Man daug smagiau padėti žmogui– skirti jam gydymą ir matyti rezultatą,– kalbėjo I. Banišauskaitė. – Dėl to nutariau rinktis klinikinį darbą. Vis dėlto baigdama studijas Ilona suprato, kad Kaunas jos taip ir neprisijaukino. Internatūrą jauna medikė atliko Marijampolės ligoninėje ir jau tada suprato, kad nori grįžti dirbti į Suvalkiją ar kitą mažesnį Lietuvos miestą, kur žmonės tarpusavyje daug artimesni, gydytojas gali dirbti savarankiškiau, kur mažesnis „konvejeris“ ir medikas pacientui gali skirti daug daugiau laiko.


Tad rinkdamasi būsimą darbovietę I. Banišauskaitė daug bendravo su bendramoksliais. O apie Vilkaviškio ligoninę ir jauniems specialistams joje teikiamas galimybes išgirdo iš vilkaviškiečių studentų.


– Žinojau, kad ligoninė nemaža, turi daug diagnostinės aparatūros, tyrimų galimybių, tad nu prendžiau pabandyti, – atviravo gydytoja Ilona. – Ir savo pasirinkimu labai džiaugiuosi.

RENGIA PARODAS

I.Banišauskaitė dirba ne tik mūsų rajono ligoninėje, kur pacientus konsultuoja kiekvieną trečiadienį, nuo 9 iki 17 val., bet ir Jonavoje. Gydytoja juokiasi, kad važinėjimas jos nevargina, nes vairuoti labai patinka.


O ir darbas bei važinėjimas viso laisvalaikio nesuryja. Jauna medikė mėgsta fotografuoti, o pastaruoju metu dar ir studijuoja Prienų meno mokykloje, suaugusiųjų fotografijos kurse, su kolegomis yra surengusi keletą parodų. Tad galbūt jaunos gydytojos laisvalaikio pomėgio darbus kada nors teks išvysti ir vilkaviškiečiams.


Anot jaunos endokrinologės, vilkaviškiečiai pacientai niekuo neišsiskiria iš kitų miestų gyventojų. Dažniausios jų endokrininės ligos – diabetas ir skydliaukės sutrikimai. Tačiau endokrinologija apima visą žmogaus hormoninę sistemą, taigi endokrinologams tenka gydyti antinksčių, hipofizės ligas, taip pat lytinių hormonų sutrikimus, osteoporozę.

DARBO UŽTEKS

Jauna specialistė pati atlieka skydliaukės echoskopijas, o jei prireikia – ir biopsijas. Tad pacientams nebereikia atskirai registruotis pas gydytoją echoskopuotoją ar vykti į tretinio lygio gydymo įstaigą, kad būtų paimtas audinio mėginys. Šiuolaikiniai specialistai ruošiami universalesni ir turi daugiau kvalifikacijų.


Gydytoja tvirtino, kad endokrininių ligų vis daugėja, o užkirsti joms kelią labai sunku. Mat gal tik antro tipo cukrinis diabetas priklauso nuo žmogaus gyvensenos ir įpročių. Kitų endokrininių ligų kaltininkė– imuninė sistema, genetinis polinkis.


Jauna gydytoja įsitikinusi, kad endokrinologams darbo tikrai netrūks, tad abi su kolege gydytoja Aldona Lazdauskiene turės pakankamai pacientų. Dėl to, kad prireikus endokrinologo konsultacijos teks laukti mažesnėje eilėje, išloš tik pacientai.

Kviesulaitienė E. (2018, spalio 5) „Atkaklumu stebinanti gydytoja pasirinko Vilkaviškį“
Santaka [žiūrėta 2018-10-08 ] Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/ebf74a1d82f4e496f7f1a9...

POLITIKAI RAJONŲ LIGONINES NORI SUŽLUGDYTI PACIENTŲ RANKOMIS

Po nebe pirmą kartą tendencingai pateiktos informacijos Vilkaviškio ligoninės medikai jaučiasi sumišę ir įskaudinti. Jiems apmaudu, kad politikai rajonines ligonines siekia sužlugdyti pačių pacientų rankomis.


Skleidžiami gandai


Nors optimizuoti šalies ligoninių tinklą siekiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešėdamas Vilkaviškyje žadėjo, kad rajonų medikai apie konkrečias permainas sužinos dar birželio pabaigoje, kol kas tiek gydytojams, tiek dėl gydymo įstaigų likimo sunerimusiems pacientams tenka vadovautis tik žiniasklaidoje pasirodančiais gandais.
Laikinai Vilkaviškio ligoninės vadovo pareigas einantis Petras Vaitiekūnas patikino, kad nei jis, nei šiuo metu atostogaujantis ligoninės vyr. gydytojas Linas Blažaitis jokių oficialių dokumentų ar raštų apie tolesnį įstaigos likimą negavę. Tačiau, kaip ir daugelis eilinių skaitytojų, ligoninės vadovai viename interneto portale matė straipsnį apie „juodąjį ligoninių sąrašą“, į kurį pateko ir Vilkaviškio gydymo įstaiga. Minimos 35 ligoninės įvardijamos kaip nesaugios, nes jose visą parą neteikiamos būtinos paslaugos. 


– Iš pradžių pamatęs pateiktą lentelę su duomenimis, kad mūsų ligoninėje neva nėra visą parą teikiamų akušerijos, anesteziologijos reanimatologijos bei neonatologijos paslaugų, negalėjau suprasti, kas vyksta, – sakė ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas, šiuo metu ligoninei vadovaujantis P. Vaitiekūnas. – Tokia situacija, kad ligoninėje nebūtų kiaurą parą dirbančių anesteziologų reanimatologų apskritai pas mus buvo gal prieš du dešimtmečius, o tokio meto, kai ligoninėje nebuvo visą parą dirbančių akušerių ginekologų, rajono gyventojai, ko gero, jau išvis nepamena.


Dirbo rezidentai


Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga remiasi prieš daugiau nei dvejus metus Valstybinės ligonių kasos atliktos rajoninių ligoninių analizės duomenimis. Patikrinimų medžiagoje užfiksuota, kad septyniolikos savivaldybių rajoninėse ligoninėse nebuvo tinkamai užtikrinamas paslaugų teikimas visą parą.


P. Vaitiekūnas įsitikinęs, kad sumažinti rajoninių ligoninių skaičių pasikėsinusi Sveikatos apsaugos ministerija sąmoningai nori įbauginti žmones dėl neva nesaugiai teikiamų paslaugų, tad informaciją teikia tendencingai. 


Ligoninės vadovas pripažino, kad daugiau nei prieš dvejus metus atliktas Valstybinės sveikatos įstaigų akreditavimo priežiūros tarnybos auditas rado tam tikrų trūkumų, kuriuos ligoninė jau seniai pašalino. Kaip pažeidimus auditoriai įvardijo tai, kad Reanimacijos skyriuje su vietiniais medikais dirbo keturi, o Akušerijos ginekologijos ir Vaikų ligų skyriuose – po vieną gydytoją rezidentą, kurie tuo metu turėjo tik medicinos gydytojo licencijas, tačiau dar nebuvo įgiję specialybės licencijų.

Liko dirbti


Visi jaunieji gydytojai, kurie tuo metu buvo paskutinių kursų rezidentai, licencijas gavo jau po kelių mėnesių. Šiuo metu visi buvę rezidentai dirba ligoninėje. Tad gydymo įstaigos administracija labai džiaugiasi, kad turėję galimybes padirbėti rajono gydymo įstaigoje jauni medikai „prigijo“ ir liko ilgesniam laikui.


Pacientai jaunais specialistais labai patenkinti, juos giria. Rajono ligoninei tai taip pat didelė paspirtis, mat prisivilioti jauną specialistą į provinciją ne taip jau paprasta. O jei politikai ir toliau menkins rajonų gydymo įstaigų autoritetą, anot P. Vaitiekūno, jaunų specialistų įstaiga išvis nebeprisikalbins. Beje, tokie akreditavimo priežiūros tarnybos užfiksuoti rajoninių ligoninių pažeidimai, ko gero, nustebintų pacientus, kuriems teko gydytis Kauno klinikose. Mat ten gydytojai rezidentai dirba visuose skyriuose, jiems patikimos netgi sudėtingos operacijos. Ir nors tretinio lygio ligoninėse saugiomis laikomos pirmo kurso rezidentų teikiamos paslaugos, rajonų ligoninėse net baigiamojo kurso rezidentai kažkodėl neva dirba nesaugiai. 


„Sveikatos apsaugos ministerija remiasi dvejų metų senumo duomenimis, kurie šiuo metu visiškai neatitinka tikrovės“


Manipuliuoja sąmone


Dar labiau ligoninės vadovus nustebino kaltinimas, neva Vilkaviškio ir dar keliose ligoninėse neužtikrinama gydytojo neonatologo paslauga. Mat mūsų, kaip ir daugelio rajonų, ligoninėse teikiama antrinio A lygio akušerijos ir neonatologijos paslauga. Tai reiškia, kad tokioje gydymo įstaigoje gali gimdyti moterys, per nėštumą neturėjusios sudėtingų patologijų. Pagal įstatymą tokiais atvejais neonatologijos paslaugą gali teikti gydytojas neonatologas ar vaikų ligų gydytojas. Visi ligoninėje dirbantys vaikų ligų gydytojai yra apmokyti ir turi pažymėjimus, leidžiančius teikti neonatologijos paslaugas. 


– Nesuvokiu, kodėl ministerija, darydama išvadas, remiasi dvejų metų senumo duomenimis, kurie šiuo metu visiškai neatitinka tikrovės, – svarstė P. Vaitiekūnas.
– Tai manipuliavimas pacientų sąmone, bandant pakenkti rajonų ligoninių autoritetui. Blogiausia, kad politikai to imasi nebe pirmą kartą. Neseniai buvo paskelbti mirštamumo nuo infarkto ir insulto rajonų ligoninėse rodikliai, kurie taip pat buvo laužti iš piršto.


Kaltina opoziciją 


Gydytojus taip pat suglumino ministerijos pasvarstymai dėl gydytojų amžiaus. Tai, kad beveik pusė visų Lietuvos gydytojų yra 45–64 metų, įvardijama kaip neigiamas faktorius. Nors visiems aišku, kad daugiau nei dešimtmetį medicinos mokslus kremtantys specialistai licencijuotais gydytojais mūsų šalyje tampa tik perkopę per trisdešimtmetį.
Ministerijos turimais duomenimis, mūsų rajono ligoninėje dirba tik 28 proc. gydytojų, perkopusių 60 metų amžiaus ribą, nors daugelyje rajoninių ligoninių šis procentas gerokai didesnis. 


Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa tikina, kad jokio „pasmerktųjų“ ligoninių sąrašo iš viso nėra, o Seimo opozicija daro tik niekuo nepagrįstas prielaidas.
Valdantieji teigia, kad rajoninių ligoninių pertvarka prasidės po savivaldybių tarybų rinkimų 2019-ųjų kovą. Tačiau medikai norėtų, kad viskas būtų sprendžiama kuo greičiau, nes politikų kurstoma nuolatinė įtampa ir keliamas nepasitikėjimas tiesiog trukdo dirbti.

Kviesulaitienė E.(2018, rugpjūčio 7) „Politikai rajonų ligonines nori sužlugdyti pacientų rankomis“
Santaka [žiūrėta 2018-08-07] Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/f12116a138b0a02ebf6f94...

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA STATISTIKĄ TRAKTUOJA SAVAIP

Žiniasklaidoje paviešinus tam tikrą statistiką rajoninių ligoninių vadovai kilo į kovą. Medikai reikalauja, kad tendencinga informacija būtų paneigta.


Gąsdino mirštamumu 


Prieš kelias dienas vienam interneto portalui paviešinus Sveikatos apsaugos ministerijos surinktus duomenis apie mirštamumą nuo miokardo infarkto rajonų ir respublikinėse ligoninėse, kilo tikras ažiotažas. Mat skaičiai, kuriuos pateikė ministerija, neatitiko tikrovės. 


Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, remdamasis pateikta statistika, komentavo, kad šalyje yra įstaigų, kuriose miršta visi pacientai, kreipęsi dėl miokardo infarkto. 


Tačiau yra ir tokių ligoninių, kuriose miršta vos 7,4 proc. patyrusiųjų infarktą.


Dešimtuke tų gydymo įstaigų, kuriose nuo miokardo infarkto miršta mažiausiai pacientų, – didžiųjų miestų ligoninės. Ten mirštamumas siekia 7,43–22,35 proc. visų dėl miokardo infarkto besikreipusių pacientų. 


Ta pati statistika liudija, kad daugiausiai mirštančiųjų nuo infarkto – rajoninėse ligoninėse. „Pirmaujančiame“ dešimtuke mirštamumas siekia 42,31–100 proc., o jo lyderė – Kretingos ligoninė, kurioje, kaip teigiama, mirė visi 5 infarkto ištikti pacientai.


Liko viduryje 


Nors vilkaviškiečiai nei į „geriausiai“, nei į „blogiausiai“ infarktą gydančių įstaigų sąrašą nepateko ir pagal statistiką liko jo vidurinėje dalyje, mūsų rajono ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė nega lįs pakęsti akivaizdaus melo, kuriuo bandoma žlugdyti provincijos gydymo įstaigas. 


– Nežinau, iš kur ištraukta tokia statistika, kad pas mus pernai gydėsi 30 pacientų, iš kurių 11 mirė. Tai reikštų, kad neišgyveno kas trečias – 36,6 proc., – piktinosi L. Blažaitis. – Oficialiais Ligonių kasų ir mūsų duomenimis, ligoninėje dėl infarkto pernai buvo gydyti 72 pacientai, 2 iš jų – pakartoti nai. 10 pacien tų mirė ir tai sudaro 13,88 proc., tai yra netgi mažiau nei mirštamumo nuo infarkto vidurkis visos šalies mastu. 


Į statistiką neįtraukė 


Atidžiau panagrinėjęs skaičius ligoninės vadovas daro prielaidą, kad į Sveikatos ministerijos pateiktą statisti ką neįtraukti tie pacientai, kurie į ligoninę kreipėsi laiku – t. y. praėjus mažiau nei 6 valandoms po infarkto. 


Tokiems pacientams ligoninėje suteikiama pirmoji pagalba, atliekama trombolizė (ištirpdomas kraujagyslę užkišęs trombas), stabilizuojama būklė.


Susisiekus su tretinio lygio ligonine ir suderinus veiksmus toks transportuoti parengtas ligonis kuo skubiau išgabenamas į Kauno klinikas, kur jam atliekama koronarografija ir chirurginė intervencija, per kurią nu tatoma, kurioje vietoje užsikišo kraujagyslė ir kokį gydymo metodą taikyti toliau. 


Pirminė vietinėje gydymo įstaigoje suteikta pagalba yra labai svarbi. Nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso, kiek bus išsaugota gyvybingo širdies raumens.


Lieka sunkiausi ligoniai 


Tačiau jei pacientas atvyko po infarkto praėjus 12 ir daugiau valandų, jis į Kauno klinikas gabenamas nebus, nes chirurginės intervencijos iškart jam atlikti nebegalima. Tokie ligoniai gydmi vietoje.


Taip pat rajono ligoninėje lieka gydytis tie infarkto ištikti pacientai, kuriems chirurginės intervencijos negalima daryti dėl gretutinių ligų. Išsiaiškinę situaciją Kauno medikai iš kart konstatuoja, kad daug ligų turinčiam pacientui padėti infarkto atveju jie negalės, tad ligonio į savo gydymo įstaigą nepriims. 


– Panagrinėję visų per pernai metus nuo infarkto mirusių žmonių anamnezes matome, kad tik vienas buvo jaunesni nei 65-erių metų. Jis buvo atvežtas gaivinimo stadijoje, tačiau širdies darbo atstatyti nepavyko, – aiškino L. Blažaitis. – Kiti pacientai buvo gerokai vyresni ir turėjo daug gretuti nių ligų. Vidutinis jų amžius – 84,5 metų. Jų gydymo mūsų ligoninėje vidurkis – vos 4 valandos. Tai reiškia, kad ligonių būklė buvo ypač sunki.


Įžvelgia klastą 


Vilkaviškio ligoninės vadovas ministerijos pateiktoje statistikoje įžvelgia klastą. Kadangi nuolat grasinama uždaryti dalį rajoninių ligoninių, o žmonės tam aktyviai priešinasi, bandoma griauti pasitikėjimą vietiniais gydytojais. Jei žmonės bijos gydytis savose ligoninėse, jas bus lengviau uždaryti. 


– Pagal žiniasklaidoje pateiktą statistiką žmonėms formuojama nuomonė, kad infarkto ištiktus artimuosius reikia gabenti tik į tretinio lygio ligonines, – svarstė L. Blažaitis. – Bet jei vadovausimės tokia logika, mirčių nuo infarkto labai padaugės, nes nestabilizuotos būklės pacientai Kauno tiesiog nepasieks – jie mirs pakeliui. Tokia agitacija – nusikaltimas ir prieš įstatymą, ir prieš visuomenę. 


Anot L. Blažaičio, ministras mėgsta kartoti frazę, kad kai kurios paslaugos rajonų ligoninėse yra nesaugios. Tačiau visos teikiamos paslaugos yra akredituotos tos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ir tai reiškia, kad jos saugios. Taigi tokios politikų kalbos jokio realaus pagrindo neturi ir jų tikslas – atitraukti pacientus nuo mažųjų ligoninių. 


– Noriu pasakyti rajono žmonėms, kad jie nepasiduotų agitacijai ir apgaulei. Bent jau mūsų ligoninėje visos suteikiamos paslaugos yra saugios, – sakė L. Blažaitis.
Vilkaviškio ligoninės vadovas, kaip ir kitų tendencinga statistika nepatenkintų ligoninių administracijos, kreipėsi į Nacionalinę gydymo įstaigų asociaciją. Ligoninės reikalauja, kad ministerija paneigtų klaidingus duomenis ir atsiprašytų viešai.


Kviesulaitienė E. (2018,liepos 10) „Sveikatos apsaugos ministerija statistiką traktuoja savaip“
Santaka [žiūrėta 2018-07-12]
Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/f71ff8775818e2899b4171...

Vilkaviškietė išrinkta Tautos vaikų gydytoja

Vilkaviškio ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė praeitą savaitę iš Vilniaus grįžo su apdovanojimu. Naujienų portalo projekte „Tautos gydytojas“ vilkaviškietė pelnė „Tautos vaikų gydytojo“ nominaciją.


Užregistravo dukra 


Apie tai, kad vaikų ir jų tėvelių gerbiama medikė buvo pripažinta geriausia vaikų gydytoja, vilkaviškiečiai sužinojo birželio mėnesio pabaigoje, kai portalas „Delfi“ suskaičiavo balsavimo rezultatus. Aplenkusi trisdešimtis į šią nominaciją pretendavusių kolegų iš kitų miestų, surinkusi 918 portalo skaitytojų balsų, K. Kubilienė buvo paskelbta „Tautos vaikų gydytoja“. Džiugią žinią daugelis sužinojo per Pirmojo pasaulio vilkaviškiečių sąskrydžio kraštiečių vakarienę. Į ją susirinkę rajono gyventojai ir svečiai savos gydytojos pergalę palydėjo ovacijomis.


Pati K. Kubilienė sakė iš pradžių net nežinojusi apie portalo skelbtą projektą ir neketinusi jame dalyvauti. Idėja užregistruoti mamą „Tautos gydytojo“ rinkimuose kilo K. Kubilienės dukrai Giedrei. Mediciną studijuojanti G. Kubiliūtė panoro įrodyti didžiųjų miestų gyventojams ir į rajonų ligonines besikėsinantiems politikams, kad ir provincijoje dirba puikūs gydytojai, profesionalūs specialistai. Mergina parašė pristatymą ir užregistravo mamą rinkimuose, o jai pačiai apie tai ryžosi pasakyti tik tada, kai balsus už K. Kubilienę jau buvo atidavę 60 „Delfi“ skaitytojų. 


– Trauktis nebebuvo kur, – pasakojo K. Kubilienė. – Tačiau tikrai nesigailiu, kad dalyvavau. Buvo labai smagu skaityti šiltus atsiliepimus ir jausti žmonių pasitikėjimą. Nors puikiai suprantu, kad nesu pati geriausia, kad didžiosiose ligoninėse yra labai gerų specialistų, tačiau labai smagu, jog mūsų rajono žmonės taip mane palaikė.
Studijavo prekybą


Nors savo darbo nekeistų į jokį kitą ir pasukus laiko ratą atgal vis tiek rinktųsi Vilkaviškio ligoninę, K. Kubilienė prisipažįsta, kad medicina nebuvo jos gyvenimo svajonė nuo vaikystės. Ir tuomet, kai teko rinktis profesiją, Marijampolėje gyvenusi ir vidurinę mokyklą baigusi Kristina labiau žinojo, kuo nenorėtų būti, nei kuo norėtų.
Tai, kad marijampolietė pasuko į Vilniaus universitetą, lėmė tinklinis. Mat sportišką merginą vienose varžybose pastebėjęs Vilniaus universiteto tinklinio komandos treneris tuomet dar devintokę pakvietė žaisti už savo rinktinę. Kristina važinėjo į treniruotes, vasaras leisdavo universiteto sporto stovyklose, o treneris jai žadėjo, kad atstovavimas universiteto komandai ateityje padės įstoti į norimą specialybę.


Vis dėlto, kai Kristina pasirinko mediciną, treneris prisipažino, kad nieko padėti negalįs ir pasiūlė geriau rinktis
prekybos ekonomiką. Tačiau aukso medaliu vidurinę mokyklą baigusi Kristina nutarė rizikuoti ir stoti ten, kur buvo su maniusi. Ji atkakliai ruošėsi fizikos egzaminui, mat iš jo gavusiai aukščiausią įvertinimą aukso medalininkei daugiau egzaminų laikyti nebūtų reikėję. Tačiau tąkart Kristinai teko gero kai nusivilti. Iš fizikos gavusi ketvertą (penkia balėje sistemoje) būsimoji gydyto ja daugiau egzaminų nutarė nebelaikyti. Pasinaudojusi trenerio pasiūlymu ji pasuko į Prekybos fakultetą.


Paviliojo medicina 


Ko gero, daugeliui vilkaviškiečių dabar sunku įsivaizduoti, kaip galėjo pakrypti jų mylimos gydytojos likimas, jeigu ši būtų baigusi prekybos mokslus. Vis dėlto po metų Kristina vėl stojo į mediciną ir tąkart pavyko. Ji pasirinko pediatro specialybę. 


Su pagyrimu universitetą baigusi medikė rezidentūrą atliko Kauno klinikose. Tačiau pakviesta Vilkaviškio ligoninei tuomet vadovavusio gydytojo Romualdo Sveikatos į Vaikų ligų skyrių atvykdavo pabudėti savaitgaliais, švenčių dienomis. Baigusi rezidentūrą čia sugrįžo visam laikui. 


– Iš pradžių buvo sunku, nes labai greitai paskyrė skyriaus vedėja, nors buvau pati jauniausia iš medikių, – prisiminė K. Kubilienė. – Tačiau manimi tikėjo ir pasitikėjo, kolegos visada palaikė, todėl dirbti buvo labai smagu. 


Pacientai pasitiki


Gydytoja pripažino, kad pacientų pasitikėjimą išsikovojo ne per vienus metus. Iš pradžių mamytėms užkliūdavo jaunas medikės amžius, bet vėliau meilė darbui, kompetencija, domėjimasis medicinos naujovėmis davė vaisius.


– Nebeprisimenu, kada iš pacientų tėvų girdėjau prašymą siųsti į Kauną ar kitą aukštesnio lygio ligoninę, – sakė K. Kubilienė. – Jei yra reikalas, siunčiame ir neprašomi. Tačiau šiaip pacientai ir jų tėvai mumis pasitiki. Ir šis įdirbis labai svarbus mūsų kolektyvui.


K. Kubilienė labai džiaugiasi solidariu, darniu savo skyriaus kolektyvu, pasirengusiu išbandyti visas naujoves, be perstojo mokytis ir tobulėti. Medikės visuomet palaiko vedėjos iniciatyvas, noriai dalyvauja įvairiuose projektuose, mokymuose.


Skirtingi ir įdomūs 


Iššūkius mėgstanti gydytoja pati juokauja, kad visus jos darbus net suskaičiuoti sunku. Kai į užtarnautą poilsį išėjo ilgametė neonatologė Irena Babrauskienė ir nė viena iš kolegių nenorėjo imtis naujagimių, pačiai skyriaus vedėjai teko vykti į kursus ir įgyti neonatologo kvalifikaciją. Prieš trejus metus Vilkaviškio poliklinikai pritrūkus pediatrų, K. Kubilienė sutiko patalkinti ir taip susiderino darbo grafiką, kad galėtų dirbti ir pirminio lygio gydymo įstaigoje. Gydytoja dar turi ir socialinės pediatrės kvalifikaciją, mat priklauso ankstyvosios vaikų reabilitacijos komandai. 


– Iš tiesų kiekvienas iš šių darbų yra skirtingas ir labai įdomus, – pasakojo gydytoja. – Aš matau kūdikio gimimą ir su tuo susijusias rizikas, žinau, į ką reikės atkreipti dėmesį jam augant. Vėliau matau mažąjį pacientą poliklinikoje, stebiu jo vystymąsi, tikrinu profilaktiškai. Dirbdama ligoninėje nesusidurdavau nei su profilaktiniais vaikų patikrinimais, nei su skiepijimu. Tai mane praturtina profesine prasme. 


Buitis kuprinėje 


Nors jau artėja atostogos, gydytoja prisipažįsta, kad visai nesijaučia pavargusi, mat darbas jai teikia didelį malonumą. Tačiau radusi laisvą minutę K. Kubilienė ją iš naudoja šimtu
procentų – skaito knygas, vyksta į spektaklius, koncertus, kino filmus ar įšokusi į sportinius batelius lekia pabėgioti. Šis pomėgis tapo puikiu laisvalaikio užsiėmimu ir dabar įveikti 42 km maratoną gydytojai visai paprasta. Netrukus K. Kubilienė su savo gyvenimo draugu gydytoju Rimantu Ramanausku vėl dalyvaus tradiciniame maratone Druskininkai–Gardinas. 


Dar viena medikę užburianti aistra – kelionės, į kurias K. Kubilienė vyksta bent kelis kartus per metus. Susiradusi pigius lėktuvo bilietus ji į kelionę susiruošia labai greitai. O pernai sako patyrusi didžiausią gyvenimo iššūkį – užkopė į 5 km 400 m aukščio viršukalnę Nepale. – Labai mėgstu jausmą, kai visa mano buitis telpa kuprinėje, – atviravo gydytoja. – Visiškai nesureikšminu buities, drabužių, maisto gamybos ir jiems netarnauju. Buitis tarnauja man.


Namie – „konsiliumai“


Kad ir kaip geba atsipalaiduoti, vis dėlto gydytoja prisipažino, jog visiškai atsiriboti nuo savo darbo ji negali net laisvalaikiu.


– Bėgiodama dažnai galvoju apie vieną ar kitą situaciją, svarstau, kas būtų, jei taikyčiau kitokį gydymo metodą. Jei kyla idėjų, skambinu į skyrių kolegėms ir siūlau, – prisipažino K. Kubilienė. – Namuose taip pat dažnai būna gydytojų „konsiliumai“. Juk drauge gyvenant dviem medikams kalbų apie darbą neišvengsi. 


Jau 24-erius metus Vilkaviškio ligoninėje dirbanti K. Kubilienė prisipažįsta niekada nesigailėjusi, kad grįžo į provinciją. 


– Čia labai geri žmonės ir man čia nieko netrūksta, – sako „Tautos vaikų gydytojo“ nominacija įvertinta medikė. – O jei pasiilgstu didmiesčio triukšmo – sėdu ir nuvažiuoju. Juk Lietuvoje viskas šalia.


Kviesulaitienė E. (2018,liepos 10) „Vilkaviškietė išrinkta Tautos vaikų gydytoja“
Santaka [žiūrėta 2018-07-10] Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/f71ff8775818e2899b4171...


MŪSŲ RAJONO LIGONINĖ – DEŠIMTMEČIU VYRESNĖ UŽ VALSTYBĘ

110 metų jubiliejų šventusi Vilkaviškio ligoninė priminė savo istoriją ir svečių prašė išskirtinės dovanos – druskų kambario. Prie šios kilnios idėjos gali prisidėti visi rajono gyventojai, padovanodami savo gydymo įstaigai tiek, kiek išgali. 


Susirinko gausiai 


Ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė nesitikėjęs, kad į jų jubiliejinę šventę atvyks tiek žmonių – ir svečių, ir pačių darbuotojų, ir medikų veteranų. Tad apie pusantro šimto dalyvių sutalpinti prie stalelių buvo ne taip jau paprasta, o prie specialiai ligoninės jubiliejui pagamintos fotosienelės nutį- so norinčiųjų nusifotografuoti eilė. Renginį vedė ir scenarijų kūrė profesionalūs aktoriai Jurga Gailiūte bei Dainius Vengelis iš Vilniaus renginių teatro „Arti“. Jie šventėje suteikė žodį visiems, norėjusiems pasveikinti ligoninę gražaus jubiliejaus proga: rajono merui Algirdui Neiberkai, dekanui Vytautui Gustaičiu, Seimo nariui Algirdui Butkevičiui, kolegų iš kitų gydymo įstaigų vardu linkėjimus išsakiusiai Vilkaviškio PSPC direktorei Danguolei Almonaitienei, „Rotary“ klubo atstovei Daivai Riklienei, „Pegaso“ kavinės savininkei Teisutei Čiapienei ir kt. 


Napoleono idėja 


Bene įdomiausia visiems susirinkusiems buvo prisiminti ligoninės istoriją, kuri, anot renginio vedėjų, išskirtinė, mat šimtmečio jubiliejų šiemet švenčianti Lietuva, pasirodo, visu dešimtmečiu jaunesnė už Vilkaviškio ligoninę. Gydymo įstaigos įkūrimo istoriją pristatęs ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Petras Vaitiekūnas rėmėsi Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraščių archyvais, kuriuose rasta duomenų, kad pirmąją ligoninę įsteigti mūsų mieste buvo numatęs garsusis Prancūzijos karvedys – imperatorius Napoleonas Bonapartas. Dar 1812 m. Napoleono įsakymu buvo paruoštas planas, pagal kurį Vilkaviškyje bei kituose aplinkiniuose miestuose buvo numatyta steigti 1000 vietų karo ligoninę ir tam skirta 2 mln. 300 tūkst. zlotų. Tačiau karui pasisukus neplanuota linkme Napoleono planai sužlugo. Idėja Vilkaviškyje steigti ligoninę buvo gimusi ir baronienei Konstancijai Minkvic, kuri 1893 m. paaukojo 1 ha žemės sklypą Vladislavo gatvėje, o dvarininkas G. Gavronskis paskyrė medienos ir akmenų ligoninės statybai. Tačiau baronienė, nespėjusi įgyvendinti savo planų, numirė. Archyvų įrašas byloja, jog 1908 m., siaučiant šiltinės epidemijai, Vilkaviškyje buvo atidaryta 10 lovų infekcinė ligoninė. Jis ir tapo kertiniu akmeniu, nuo kurio pradėta skaičiuoti miesto ligoninės istorija. 


Per kelis pastatus


Nepraėjus nė dešimtmečiui, Vilkaviškyje pradėjo veikti apskrities ir privati Enocho Račkausko ligoninės. Pastaroji 1941 m. buvo nacionalizuota ir prijungta prie apskrities ligoninės kaip gimdymo skyrius, o buvęs jos savininkas priimtas dirbti šio skyriaus vedėju. Tuo metu Vilkaviškio ligoninė buvo išsimėčiusi perkelis pastatus skirtingose miesto gatvėse. Istoriniame žemėlapyje ir archyvuose galima rasti, kad vieni ligoninės skyriai buvo dabartinėje Vyskupo A. Karoso gatvėje (Socialinės paramos centro vietoje), kiti – V. Pietario gatvėje, kur dar ir dabar yra „bendrabučiu“ vadinamas pastatas. Tačiau anksčiau gatvės turėjo kitokius pavadinimus. Pavyzdžiui, užkrečiamųjų ir vidaus ligų skyriai buvo įsikūrę pastate Malūnų gatvėje, chirurgijos bei ginekologijos – Pirties gatvėje ir t.t. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Vilkaviškis virto griuvėsiais ir jame nebeliko nė vienos gydymo įstaigos. Stipriai apgriauta ligoninė atstatyta tik 1946 m. Po metų joje jau buvo 70 lovų ir visi pagrindiniai skyriai.


Pinigai – per „blatą“


1954 m. ligoninei vadovauti paskiriamas legendinis chirurgas, dar ir dabar nostalgiškai prisimenantis Vilkaviškyje praleistą pusšimtį metų, Vladas Matulevičius. Gydymo įstaigoje lovų skaičius tuomet vis augo, o 1967 m., pradėjus vadovauti Kazimierui Baršauskui, ligoninėje jau dirbo 78 gydytojai, 255 slaugytojos, 256 aptarnaujančio personalo darbuotojai. 1976 m. ligoninės vairą perėmė Algimantas Šumskis. Jam vadovaujant buvo pastatytas dabartinės ligoninės pastatas, ligoniams skirta 250 lovų, tačiau šiais laikais jų skaičius sumažėjo perpus. Kad buvo skirta lėšų Vilkaviškyje statyti ligoninei, lėmė labai įdomios aplinkybės. Mat vienas aukštas Maskvos valdininkas, žinojęs, kad jo tėvas per karą žuvo kažkokiame Volkovyske, ilgai ieškojo jo kapo taip pavadintame Baltarusijos mieste, bet niekaip negalėjo rasti. Kažkam kilo mintis, jog karys galėjo žūti panašiai skambančiame Lietuvos mieste Vilkaviškyje. Mūsų miesto istoriniai archyvai tai patvirtino. Tai sužinojęs aukštas valdininkas prižadėjo jau kitą dieną atvykti lankyti kapo, tad Vilkaviškio valdžia vertėsi per galvą, kad būtų padaryta lentelė su Ivanovo pavarde ir tinkamai įamžintas aukštas pareigas tuo metiniame
SSRS Plano komitete užimančio asmens tėvo atminimas. Pamatęs gražiai sutvarkytą paminklą maskviškis iš dėkingumo pažadėjo išpildyti bet kokį Vilkaviškio valdžios prašymą. Taip buvo skirti 3 mln. rublių ligoninės statybai.
Apmovė muitininkus


Nuo 1990 m. iki 2013 m. ligoninei vadovavusiam Romualdui Sveikatai teko išgyventi visas sveikatos apsaugos sistemos permainas, įdėti daug pastangų ir darbo, kad ligoninė taptų moderni, šiuolaikiška, įsigytų puikios medicininės aparatūros, o reformos metu kovoti, kad išliktų visi jos skyriai. Linksmą istoriją apie ligoninę iš R. Sveikatos vadovavimo laikų, kai ir pats dar buvo vienu iš mūsų rajono Savivaldybės vadovų, prisiminė A. Butkevičius. Tuomet, daugiau nei prieš du dešimtmečius, pačioje Lietuvos nepriklausomybės aušroje, paėmę visas rajono biudžeto valiutos atsargas A. Butkevičius su R. Sveikata ir dviem gydytojais chirurgais išvyko į Vokietiją pirkti ligoninei laparoskopo. Apie tai, jog daugiau nei 100 tūkst. Vokietijos markių susikrovę tiesiog į lagaminus keturi vyrai vežėsi per kelias valstybes ligoninės moskvičiumi, jau anksčiau rašėme „Santakoje“. Tačiau kitos šios istorijos detalės buvo nutylėtos. Pavyzdžiui, tai, kad Lenkijos muitininkai konfiskavo visus keturis benzino kanistrus, kuriuos, kad kelionė pigiau kainuotų, vežėsi vilkaviškiečiai. Tačiau trys medikai ir Savivaldybės vadovas rado išeitį: kai muitininkai nematė, vilkaviškiečiai savo kanistrus su benzinu tiesiog nugvelbė užsienio pareigūnams iš panosės. Kai nuvažiavę į Vokietiją vilkaviškiečiai sužinojo, jog laparoskopas užims gerokai daugiau vietos, nei jie įsivaizdavo, teko spręsti problemą vietoje. Kad atlaisvintų vietos aparatui, vienam iš chirurgų teko likti Vokietijoje. Nusipirkęs šiokį tokį automobilį, jis namo grįžo atskirai. Prie visko dar reikėtų pridurti, jog viešbučiai lietuviams tais laikais buvo neįkandami, tad teko miegoti automobilyje. O vieną naktį, kaip prisimena vilkaviškiečiai, jie pas lietuvį kunigą išsimiego ję „karališkai“: valdžios atstovui buvo skirta sofutė, o ligoninės vadovas ir abu daktarai miego jo ant grindų. Dabar šios istorijos – tik linksmi prisiminimai, tačiau tais laikais tokia kelionė kainavo nemažai nervų. 


Yra kuo džiaug
tis 


Apie tai, kaip ligoninė atrodo šiandien, pasakojo dabartinis jos vadovas Linas Blažaitis, patikinęs, kad didžiausias įstaigos turtas – darbuotojai. Jų šiuo metu yra 312, iš ku rių 75 – gydytojai, 134 – slaugytojos, 33 – pagalbinio medicinos personalo darbuotojai. Ligoninės turtu galima pavadinti ir medicininę įrangą, kurios praėjusiais metais įsigyta už 278 tūkst. eurų. Taip pat galima pasidžiaugti tuo, kad sutaupyta ūkio išlaidoms, mat modernizuotas energetikos ūkis. Vilkaviškio ligoninei pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo nominaciją „Didžiausias energijos vartojimo sąnaudų sumažinimas viešajame sektoriuje“ 2017 m. įteiktas „Krištolinio kamino“ apdovanojimas. Įstaigos vadovas pabrėžė, kad jų gydytojų ir slaugytojų atlyginimų vidurkis, palyginti su kitų regioninių ligoninių, yra tarp pirmaujančių. Tad didžiuotis tikrai turima kuo.
Gražų jubiliejų švenčiančiai mūsų rajono ligoninei belieka linkėti, kad nemažėtų pacientų, kad politikai priimtų palankius sprendimus, o tai, koks likimas laukia mūsų rajono ir kitų regioninių ligoninių, anot neseniai viešėjusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, paaiškės jau netrukus – politikai sprendimus priims birželio viduryje.

Kviesulaitienė E. (2018. Gegužės 22) „Mūsų rajono ligoninė – dešimtmečiu vyresnė už valstybę“
Santaka [žiūrėta 2018-05-28]
Prieiga per internetą
http://www.santaka.info

Paminėta Pasaulinė gyvybės diena

(foto skolintos iš: https://www.facebook.com/pg/vilkaviskiosavivaldybe... )

Sekmadienį minėta Pasaulinė gyvybės diena Vilkaviškyje sutelkė didelį būrį žmonių. Tai buvo prasmingas, džiugus laikas, skirtas įvertinti didžiausią dovaną ir vertybę – gyvybę, pamąstyti apie pagarbos jai kasdienes formas. 


Šventadienio priešpiečiais miestelėnai ir iš kaimų į rajono centrą atvykę gyventojai per miestą pėsčiomis traukė Vilkaviškio ligoninės link. Ko gero, nė vienam toji kelionė nebuvo pirmasis žygis į šitą įstaigą. Tai, kas tomis minutėmis sukosi turbūt kiekvieno mintyse, garsiai pasakė ligoninės vadovas gydytojas Linas Blažaitis: „Gyvybė čia prasideda, čia ji nutrūksta...“ 


Vis dėlto Pasaulinę gyvybės dieną vilkaviškiečiai minėjo džiugiai, prie renginio prisidėdami taip, kaip leidžia patirtis. O žmogaus kintančias galimybes išvardijo vaikų gydytoja Kristina Kubilienė, anot kolegų, per savo darbo metus paglosčiusi turbūt kas antrą sekmadieninės eisenos dalyvį. 


„Gražiausias gamtos kūrinys yra žmogus. O žmogaus geriausias sukurtas stebuklas taip pat yra žmogus: gemalėlis, vos užsimezgusi gyvybė, naujagimis, pradedantis ropoti ir vaikščioti kūdikis, pirmąsias raides skaitantis pradinukas, svajojantis paauglys, savo svajonių siekiantis jaunuolis, gyvenimu besidžiaugiantis suaugęs brandus žmogus bei pilnas ramybės, gyvenimo patirties pagyvenęs žmogus“, – kalbėjo medikė. 


Gyvybės kultūros skleidimo diena, kai visuomenė skatinama susimąstyti apie žmogaus gyvybės slėpinį, skirti daugiau dėmesio žmogaus gyvybės prasmei ir vertei, nuo 1998-ųjų mūsų šalyje švenčiama paskutinį balandžio sekmadienį, taigi šiemet – jau dvidešimtąjį kartą būtent tą dieną. Šventė išpopuliarėjo 1995 m., popiežiui Jonui Pauliui II paraginus ją švęsti aktyviau. 


Kaip žmonėms sakė Vilkaviškio dekanato Šeimos centro valdybos narys Evaldas Plečkaitis, Pasaulinę gyvybės dieną 1994 m. Lietuvoje minėti pradėjo gydytojai. 


Mūsų rajone minėjimą treti metai pagrečiui organizavo Vilkaviškio parapija, Vilkaviškio dekanato Šeimos centras ir Visuomenės sveikatos biuras. Renginyje buvo matyti ir girdėti organizatorių bendraminčių – Vilkaviškio ligoninės, Vilkaviškio moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestro, Vilkaviškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Vingis“, 

Vilkaviškio miesto bendruomenės, policijos pareigūnų, Kauno klinikų Kraujo centro medikų – indėlis. 


Vilkaviškio moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestrantų, šokėjų nuo ligoninės iki katedros atvesta eisena labai simboliškai, tarsi kokia gyva gija sujungė tris svarbius objektus.
Prisimenant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį stabtelėta miesto centre, prie Jono Basanavičiaus paminklo. Šios trys „stotelės“ skatino galvoti apie medikų profesionalų rūpestį žmogumi, apie kraštą, kur asmuo realizuoja save, palieka savąjį indėlį, ir apie dvasios namus – bažnyčią, kur eina semtis stiprybės, išminties, ramybės ir padėkoti.
Sykiu su rajono žmonėmis Pasaulinę gyvybės dieną minėjo ir rajono meras Algirdas Neiberka, Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas, Vilkaviškio dekanas prel. kan. Vytautas Gustaitis, parapijos kunigai. 


„Mūsų visuomenėje šiandien girdėti balsų, kurie tarsi pradeda rūšiuoti, kuri gyvybė verta, kuri neverta gimti, kuri svarbi, kuri nesvarbi. Kiekviena gyvybė yra vienodai svarbi, vienodai reikalinga, net ir pati mažiausia. Iš mažos sėklytės bėgant laikui išauga medis, mes juo džiaugiamės, jis teikia pavėsį, jame lizdus susisuka paukščiai. Taip ir žmogus. Jis būna labai mažas, gal būt labai silpnas. Bėga metai, jis auga, tvirtėja, gražėja, sakytum, tampa Lietuvos medžiu. Jūs esate tie Lietuvos medžiai. Štai vėliava, ji simbolizuoja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, – matydamas į katedros šventorių eisenos atneštą didžiulę trispalvę kalbėjo Vilkaviškio parapijos rezidentas teol. dr. kun. Rimantas Skinkaitis. – Tačiau Šimtmetis būtų niekas be žmonių. Džiaukimės vieni kitais, palaikykime ir saugokime vieni kitus, nes esame labai reikalingi šeimai, visuomenei, valstybei, Bažnyčiai. Padėkime gyvybei, net ir pačiai mažiausiai, atsirasti, skleistis, augti.“ 


Pasaulinės gyvybės dienos minėjimo veiklų buvo organizuota nemažai ir įvairių, vienu metu vyko po kelias.


Parapijos namuose darbavosi Kauno klinikų Kraujo centro medikai. Anot jų, akcija pavyko puikiai: sekmadienį Vilkaviškyje kraujo neatlygintinai davė 30 žmonių.


Kol suaugusieji dalyvavo mišiose katedroje, jų mažais vaikais rūpinosi savanoriai E. Plečkaitis sakė, kad Vilkaviškio dekanato Šeimos centras sulaukė 18 savanorių jaunuolių, kurie padėjo organizuoti renginį ir talkino jam vykstant.


Po mišių žmonės dar neskubėjo skirstytis. Katedros šventoriuje smagiai griežė kapela „Vingis“, čia pat visi buvo kviečiami pasistiprinti Vilkaviškio parapijos labdaros valgyklėlėje išvirta sriuba. Karšto šiupinio buvo priruošę ir Vilkaviškio miesto bendruomenės atstovai. 


Šventės dieną buvo pagerbtos kūrybingiausios atvirukų konkurso „Gyvybė – didžiausia vertybė“ dalyvės. Konkurso organizatorius – Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras apdovanojo Viktoriją Klimaitę iš Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos, Aidą Daugirdaitę, Vilkaviškio pradinės mokyklos ugdytinę, ir Barborą Podzinskaitę, savo atviruką sukūrusią vaikų lopšelyje-darželyje „Buratinas“.


Konkurso partneris – Vilkaviškio dekanato Šeimos centras geriausiais įvardijo Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos priešmokyklinukės Gabijos Povilaitytės, Pajevonio pagrindinėje mokykloje besimokančios Kotrynos Tumosaitės ir Gabijos Draskinytės, Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus mokinės, darbus. Kad išrinktų konkurso nugalėtojas, vertintojai turėjo peržiūrėti net 169 darbus. 


Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos specialistės žmonėms išdalijo daugybę lankstinukų su informacija apie vaiko globą šeimoje, apie įvaikinimą. Mat apmąsčiusieji Pasaulinės gyvybės dienos prasmę daro išvadą, kad gyvybę palaikome ne vien saugodami jos pradžią ir pabaigą, bet rūpindamiesi suteikti kitiems paramos, drąsos, sumanumo kurti savo gyvenimo kelią

Vitkauskienė R. (2018,gegužės 2) „Susitelkė minėti Pasaulinę gyvybės dieną“
Santaka [žiūrėta 2018-05-03]
Prieiga per internetą:
http://www.santaka.info


Lenkijos-Lietuvos projekto atidarymo konferencija Lapy

DIABETAS KAIP TYLI EPIDEMIJA-PROGRAMA SKIRTA KOVAI SU DIABETU PASIENIO TERITORIJOJE


Interreg Lietuva-Polska projektas Nr. LT-PL-2S-158


2018-04-25 d. įvyko pirmoji Lenkijos-Lietuvos projekto atidarymo konferencija Lapy, kurioje dalyvavo penkiolikos Vilkaviškio ligoninės darbuotojų delegacija. Konferencijos metu, projekto koordinatorė Wioletta Zajankowska pristatė bendrą projektą: numatyti tikslai ir uždaviniai, aptartas ligoninių bendradarbiavimas viso projekto metu. 


Pranešimus taip pat skaitė Lapy ligoninės direktorė Ursula Lapinska, Vilkaviškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Linas Blažaitis. Pranešimuose buvo pristatytos ligoninės, o popietinėje konferencijos dalyje mūsų ligoninės delegacija galėjo pati savo akimis pamatyti Lapy ligoninę.

VIZITAS

Š.m. balandžio 20 d. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje svečiavosi Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo narys Kęstutis Smirnovas. 


Svečiai susitiko su medikų bendruomene ir atsakė į jų rūpimus klausimus.


MINISTRAS NEŽARSTĖ PAŽADŲ, BET LIGONINĘ GYRĖ

Penktadienį rajone lankėsi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis susitiko su medikų bendruo-mene, rajono vadovais, Trečiojo amžiaus universiteto studentais ir aplankė asociacijos „Keisk požiūrį“ konsultacinį punktą. 


Reikės keistis


Nors sveikatos apsaugos ministras apsilankyti mūsų rajone žadėjo jau seniai, vis kas nors sutrukdydavo. Tad suplanuotas vizitas pavyko tik iš trečio karto. Tačiau šįsyk A. Veryga į Vilkaviškio ligoninę atvyko tiesiai iš susitikimo su Kauno medikais ir, kaip pats sakė, buvo pasirengęs viskam – pasiryžęs į klausimus atsakinėti nors ir iki šeštadienio ryto. Vis dėlto jo dienotvarkė buvo griežtai suplanuota, tad nakvoti Vilkaviškyje nei ministrui, nei jį atlydėjusiam ir vizitą organizavusiam Seimo nariui Kęstučiui Smirnovui neteko. Ilgiausiai ministras bendravo su medikų bendruomene, kuriai rūpėjo ir regioninių medicinos įstaigų ateitis, ir kadrų bei atlyginimų klausimai. Labiausiai ligoninės medikus domino jų įstaigos likimas: kokie yra tolimesni ministerijos planai dėl rajonų gydymo įstaigų ir vadinamojo paslaugų tinklo optimizavimo. Ministras kalbėjo, jog kad ir kaip norėtume išlaikyti visas šalies gydymo įstaigas su visomis teikiamomis paslaugomis, keistis verčia objektyvios priežastys. Pagrindinė jų – nuolatinis gyventojų mažėjimas. Jei rajonuose bus mažai gyventojų, vadinasi, bus suteikiama mažai medicinos paslaugų, o tai reiškia, jog gydymo įstaigos neužsidirbs pakankamai pinigų ir tiesiog neišgyvens. Juolab kad rajonų gyventojai „migruoja“ ir į didžiųjų miestų gydymo įstaigas, ieškodami geresnių medicinos paslaugų. 


Ilgins rezidentūrą 


Dar viena svarbi priežastis – žmogiškųjų išteklių trūkumas. Nors A. Veryga pasidžiaugė, jog tarp vilkaviškiečių medikų yra gan daug jaunų veidų, tačiau šalyje esama ligoninių, kur vienas medikas priverstas dirbti keliuose skyriuose, nes paprasčiausiai nėra specialistų. Tad, pasak ministro, ne bus laikas spręsti problemą, kai ir to vieno žmogaus nebeliks. Kita vertus, kai trūksta specialistų, pacientai vargiai gali jaustis saugiai gydomi. 


– Priversti medikus važiuoti dirbti į rajonus negalime, – sakė A. Veryga. – Ieškome priemonių, kaip padaryti, kad pritrauktume jaunų specialistų į provinciją. Tam ketiname įvesti etapinę rezidentūrą, kai studentai turėtų bent metus ją atlikti ir rajonų ligoninėse. Tačiau tam reikėtų pailginti rezidentūros studijas. Ministras įsitikinęs, jog rezidentūros metais padirbėję regionuose jaunieji medikai pajustų, kad kartais rajonų ligoninėse darbo sąlygos net geresnės nei didžiosiose. O jei dar Savivaldybė pasiūlytų būstą, regionas iš vis taptų patrauklus.

Reforma pasitvirtino 


Vyriausybė pristatė Lietuvos regioninės politikos „Baltąją knygą“, kurioje stebima, kaip regionai keičiasi, vystosi. Pagal tai bus vykdoma visų sričių restruktūrizacija. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat lygina ir skaičiuoja, kad galėtų priimti sprendimus, pakeisti medicininių paslaugų planavimo tvarką ir planuoti jas nerajonų, o regionų lygiu. Kad ligoninėms vienai nuo kitos ne tektų vilioti pacientų, jos turėtų pačios susitarti ir priimti sprendimus, kokių paslaugų atsisakyti. Anot ministro, Lietuvoje susisiekimas geras, tad nieko tokio, jei dėl planinės operacijos tektų vykti kelias dešimt kilometrų. A. Veryga pasidžiaugė, jog medicinos reforma jau davė teigiamų rezultatų. Įvesta vadinamoji klasterinė sistema tarp regionų ir tretinio lygio ligoninių padėjo sumažinti mirštamumą nuo infarkto net 30 proc., lyginant 2016 m. ir 2017 m. rezultatus. Mirštamumas nuo insulto sumažėjo 20 pro c.


Trukdo popieriai


Ministro kolega psichiatras Audrius Mozūraitis teiravosi, ar nesvarstoma galimybė rajonuose įvesti ir psichoterapeuto etatų. Mat vis daugiau kalbama ne apie medikamentinį, o apie terapinį gydymą. Ypač nuo tokių ligų, kaip depresija, nerimo, nemigos sutrikimai, kuriems gydyti nebūtina psichiatro kompetencija. A. Verygos nuomone, psichiatrai galėtų teikti ir psichoterapijos paslaugas, tačiau 30 proc. jų laiko su ryja popierizmas – dokumentų pildymas ir pažymų išdavimas. Tad būtina pakeisti tvarką, kad gydytojams tokių pažymų išduoti nebereikėtų. Ligoninės vyr. gydytojui Linui Blažaičiui rūpėjo, kodėl universitetai neparuošia pakankamai kardiologų, nes jų trūksta ne tik rajonuose, bet ir klinikose. Tačiau ministras įsitikinęs, jog kardiologų pakaktų, jei daugiau problemų spręstų šeimos gydytojai ir nesiuntinėtų pacientų konsultuotis, kai tai visai nebūtina. Anot A. Verygos, rajonų ligoninėms kur kas labiau reikėtų specializuotų terapeutų. 


Konsultuoja ne ligonį 


Kita vertus, kad sumažėtų eilės pas specialistus ir jų pakaktų, reikėtų kelti ir pacientų atsakomybės klausimą. Ypač tų, kurie užsiregistruoja ir neatvyksta ar tuo pačiu metu registruojasi pas kelis tos pačios srities specialistus. Politikai jau svarsto, jog tiems pacientams, kurie prisiregistravo ir be priežasties neatvyko, už konsultaciją tektų mokėti.
– Žmonėms turėtume paaiškinti, kad ne ligonis konsultuojasi su specialistu, o šeimos gydytojas, – pacientus skatino šviesti A. Veryga. – Mūsų pacientai įpratę visur važinėti ir patys konsultuotis. Ir dar to neužtenka: jie nori net kelių specialistų nuomonės – 3–4 gydytojų konsiliumo iš visos Lietuvos. O tai kainuoja didžiulius pinigus sveikatos apsaugos sistemai. Ministras sakė, jog susitikimuose su gyventojais dažnai išgirsta pageidavimų, kad būtų panaikinti siuntimai, o pacientai patys galėtų spręsti, su kuo nori pasikonsultuoti. Bet tokiu atveju medicinos paslaugos dėl išaugusių lėšų ir eilių taptų dar neprieinamesnės.

Nesutaria su farmacininkais 


Vaikų ligų skyriaus vedėjai Kristinai Kubilienei rūpėjo, kada bus pradėti kompensuoti skiepai nuo pražūtingos meningokokinės infekcijos, mat į skiepų kalendorių vakcinavimas įtrauktas, o kompensacijų dar nėra. Kaip reikėjo suprasti, bendros kalbos su farmacininkais nerandantis ministras teigė, jog vyks jau trečios derybos. Mat kompanija, kuri gamina vakciną, siūlo ją už didesnę kainą, nei buvo skaičiuota tvirtinant biudžetą. A. Veryga tai įvertino kaip valstybės reketavimą ir tvirtino, kad nepavykus susitarti bus ieškoma kito gamintojo. Tačiau vakcina bus kompensuojama bet kokiu atveju. Gydytojams rūpėjo ir atlyginimų klausimas, mat nuo gegužės jie turėtų didėti 20 proc., bet ligoninėms per paslaugų apmokėjimą skiriamų lėšų gali nepakakti. Ministras patikino, kad lėšų pakaks, jeigu bus teikiama pakankamai paslaugų. Tačiau tiksliai pasakyti, kokiu koeficientu įkainiai didės konkrečiai mūsų ligoninei, politikas negalėjo. Atsakęs į medikų klausimus ministras apžiūrėjo kelis ligoninės skyrius, pasiteiravo apie pacientų, lovų, gimdymų skaičių ir sakė išsi vežąs iš Vilkaviškio puikius įspūdžius.

KVIESULAITIENĖ E. (2018,balandžio 24) „Ministras nežarstė pažadų, bet ligoninę gyrė“.
Santaka [žiūrėta 2018-04-26]
Priega per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/c57750e3df0d79caa9c04b...

KVIETIMAS

Minėdama 110 metų veiklos jubiliejų VšĮ Vilkaviškio ligoninė planuoja įrengti druskų (haloterapijos) kambarį rajono gyventojams, todėl kviečiame prisidėti prie mūsų rajono žmonių sveikatinimo ir paramą – dovaną pervesti į VšĮ Vilkaviškio ligoninės sąskaitą Nr.LT454010040100060116. Visus rėmėjus paskelbsime.


Vyriausiasis gydytojas Linas Blažaitis


KURSAI

  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė

Lapkričio 20-24 d. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje buvo organizuoti kursai „Skiepijimų pagrindai“ - visų specializacijų bendrosios praktikos slaugytojoms ir akušerėms. Kursus vedė gydytoja Regina Gaigalienė.

Programos aprašas


Imunoprofilaktikos organizavimas pasaulyje ir Lietuvoje. Imunoprofilaktinio darbo vertinimo sistema. Trumpos žinios apie vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas. Imuninė sistema, imuniteto susidarymo būdai. Vakcinų rūšys, naudojimas ir saugojimas. Skiepų atlikimas. Galimos nepageidaujamos reakcijos, jų registravimo sistema bei reikalavimai Lietuvoje, pirmoji medicinos pagalba anafilaksinio šoko atveju. Vaikų ir suaugusiųjų skiepijimai, skiepijimų kontraindikacijos. Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Naujos vakcinos ir papildomi skiepijimai vaikams ir suaugusiems. Keliautojų skiepijimai. Skiepijimų dokumentacija.


40 valandų trukmės kursus išklausė 23 ligoninės darbuotojos.

VILKAVIŠKIO LIGONINĖ ĮVERTINTA „KRIŠTOLINIU KAMINU“

Vilkaviškio ligoninė

Vilkaviškio ligoninė gavo garbingą apdovanojimą – „Krištolinio kamino“ nominaciją. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas ją skyrė už tai, kad įstaigai įdiegė daugiausiai aplinkai draugiškų technologijų.

Netikėta žinia

Antradienį ligoninės vadovas Linas Blažaitis ir projektų koordinatorius Mindaugas Lenkas vyko į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 20 metų jubiliejaus proga surengtą konferenciją. Renginyje vilkaviškiečiai ne tik klausė naudingų pranešimų apie aplinkos taršą, klimato kaitą, atsinaujinančius energetikos išteklius, bet ir dalyvavo kaip „Krištolinio kamino“ nominacijų laureatai.


Vilkaviškio ligoninei apdovanojimas skirtas už tai, kad iš viešojo sektoriaus įstaigų vilkaviškiečiai labiausiai sumažino energijos sąnaudas, diegdami ekologines technologijas. Pasveikinti nominantų buvo atvykęs ir rajono meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.


L. Blažaitis sakė, kad apdovanojimas buvo tikrai netikėtas, ir pasidžiaugė, kad jų įstaiga sulaukė tokio garbingo įvertinimo. Mat pateko tarp šešių Lietuvos įmonių, kurias „Krištolinio kamino“ ekspertų komisija atrinko už didžiulį indėlį į atmosferos taršos ir klimato atšilimo mažinimą. Beje, vilkaviškiečiai buvo vienintelė tokio profilio įstaiga ir dėl nominacijos varžėsi drau ge su didžiulėmis pramonės įmonėmis bei Kauno technikos universitetu.


– Kai sulaukėme LAAIF vadovo skambučio ir išgirdome pagyrų už puikius energetinius projektus, pirmiausia pamanėme, kad stebuklingai atsirado lėšų mūsų ligoninės pastato šiltinimui, mat esame pateikę ne vieną paraišką, – pasakojo Vilkaviškio ligoninės projektų koordinatorius M. Lenkas.– Gaila, kad ši mūsų svajonė kol kas neišsipildė. Tačiau ne mažiau mus nudžiugino ir aukštas įvertinimas už jau įgyvendintus projektus.


Per porą dienų – tiek laiko teturėjo pasiruošti konferencijai – ligoninės atstovai parengė trumpą prezentaciją ir pristatė savo įstaigą bei jos įgyvendintą projektą „Ligoninės energetinio ūkio modernizavimas, panaudojant saulės ir geotermines energijas“, kurio vertė – 409 498 eurai.

Projektą vykdė etapais

Iš tiesų šį projektą sudarė tarsi keturios atskiros dalys. Pirmiausia ant ligoninės stogo buvo sumontuota 16 plokščiųjų vertikaliųjų saulės kolektorių, kurių galingumas – 16-42 kW. Šie šiluminę energiją gaminantys kolektoriai šildo 70 m3 talpos ligoninės baseiną, o perteklinę energiją sukaupia 750 l tūrio akumuliacinėje talpykloje. Antrame etape ant ligoninės stogo buvo sumontuoti du saulės kolektorių laukai iš 56 saulės kolektorių, kurių bendras galingu mas – 90 kW. Šiais kolektoriais saulėtą dieną iki 55 °C temperatūros pašildoma 8–13 m³ vandens. Papildomai karštą vandenį ligoninės reikmėms ruošia du po 30 kW galingumo šiluminiai siurbliai „oras-vanduo“.Trečiame etape sumontuoti du po 31 kW galingumo siurbliai, kurie gamina šiluminę energiją pagrindiniam ligoninės pastatui šildyti.


Ketvirtame etape sumontuota 30 kW galios fotovoltinė elektrinė su 144 kWh energijos kaupimo bloku. Fotovoltinėje jėgainėje pagaminta elektros energija kaupiama akumuliatoriuose. Energija naudojama ligoninės reikmėms, o įvykus avarijai ir nutrūkus elektros tiekimui, ligoninės operacinė, laboratorija, Reanimacijos, Akušerijos-ginekologijos, Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriai elektra aprūpinami iš energijos kaupimo blokų.


Vis dėlto tai tik nedidelė dalis elektros energijos, kurios reikia ligoninei. Tad jos vadovas L. Blažaitis nepraranda vilties, jog dalyvaudami kituose projektuose jie sugebės įgyti tokią fotovoltinę elektrinę, kurios pagaminamos energijos ne tik pakaktų ligoninės reikmėms, bet ją būtų galima tiekti ir į bendrą tinklą.

Sunki pradžia

L. Blažaitis sako, kad dabar belieka pasidžiaugti puikiais rezultatais, tačiau projekto pradžia buvo sunki ir kainavo daug nervų. Tuomet, kai projektai buvo parengti ir gautas finansavimas, viskas atrodė paprasta: tereikėjo pastatyti saulės baterijas ir į žemę suleisti šiluminius siurblius. Vis dėlto netrukus prasidėjo bėdos, mat po pirmojo geoterminio šildymo gręžinio bandymo paaiškėjo, kad pagal projektą planuoto gylio gręžinio nepakanka. Tokiam gyliui, koks būtų reikalingas, kad šilumos siurblys duotų efektą, reikia papildomų pinigų. O jie tikrai nemaži. Tuo metu atrodė, kad viskas užstrigs, projekto nebepavyks įgyvendinti. Tačiau tuomet vilkaviškiečiai sulaukė paties LAAIF geranoriškos pagalbos. Fondas leido skubiai keisti projektą ir vietoje šiluminių siurblių „žemė-vanduo“ projekte atsirado „oras-vanduo“. Geranoriška vilkaviškiečiams buvo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, leidusi koreguoti jau nupirktą projektą, o vienai projekto daliai organizuoti naują viešųjų pirkimų konkursą. 


Tačiau dabar rezultatai kalba patys už save. Projekto dėka ligoninė saulės ir geoterminę energiją pavertė 278,4 MWh šilumos energijos, kas sudaro 32 proc. metinio ligoninės sunaudojamo šilumos energijos kiekio. Naudodami „švarią“ energiją ligoninės medikai į atmosferą „nepaleido“ 153 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vertinant pinigine išraiška, vasaros sezono metu ligoninės išlaidos karštam vandeniui sumažėjo net 10 kartų. Dabar ligoninės vadovai planuoja, kaip gauti lėšų, kad visi įstaigos korpusai būtų šildomi šiluminių siurblių pagaminta energija. Apmaudu, kai pagaminta energija, kuri leistų sutaupyti didžiulius pinigus, išleidžiama per sienas. Artimiausiu metu lėšų pastato šiltinimui niekas nežada.

Kviesulaitienė E. (2017, lapkričio 18). Vilkaviškio ligoninė įvertinta „Krištoliniu kaminu“. Santaka [žiūrėta 2017-11-23].

Prieiga per internetą: http://www.santaka.info

  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė