APIE MUS

Vilkaviškio ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra Vilkaviškio rajono ir kitų respublikos regionų gyventojams. Teikiamų paslaugų užsakovas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Vilkaviškio ligoninė yra viešoji, ne pelno siekianti, ribotos turtinės atsakomybės įmonė.

Vizija

Rajono lygio ligoninė, teikianti kokybiškas stacionarines, ambulatorines bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, naudojant pažangiausias diagnostikos, gydymo ir darbo organizavimo technologijas.

Misija

Visuomenės poreikiams atvira medicinos įstaiga, tenkinanti pacientų poreikius pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Veiklos tikslas

Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą Vilkaviškio rajono gyventojams, kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams.

TEIKIAMOS PASLAUGOS

Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- suaugusiųjų neurologijos II,
- suaugusiųjų ortopedijos ir traumatologijos IIA, IIB, IIC,
- otorinolaringologijos II,
- ginekologijos IIA, IIB, IIC,
- akušerijos,
- nėštumo patologijos IIA,
- neonatologijos IIA,
- suaugusiųjų urologijos IIA, IIB,
- vaikų ligų II,
- suaugusiųjų chirurgijos,
- geriatrijos,
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų),
- reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų).


Pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- palaikomojo gydymo ir slaugos,

- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- neurologijos,
- kardiologijos,

- endokrinologijos,
- dietologijos,
- alergologijos ir klinikinės imunologijos,
- pulmonologijos,
- dermatovenerologijos,
- infekcinių ligų,
- oftalmologijos,
- otorinolaringologijos,
- urologijos,
- ortopedijos ir traumatologijos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos,
- anesteziologijos ir reanimatologijos,
- akušerijos ir ginekologijos,
- vaikų ligų,
- vaikų neurologijos,
- vaikų pulmonologijos,
- klinikinės fiziologijos,
- chirurgijos,
- abdominalinės chirurgijos,
- echoskopijos,
- endoskopijos,
- radiologijos (rentgenodiagnostikos,ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos),
- refleksoterapijos,


Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos, medicinos gydytojo praktikos paslaugos.

Akušerio, akušerio praktikos paslaugos.

Suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos.

Slaugos paslaugos:

- bendrosios praktikos slaugos,
- vaikų slaugos,
- anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos,
- sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos.


Kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- logopedijos,
- kineziterapijos,
- ergoterapijos,
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II (nervų sistemos ligų, judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų, endokrininių ligų, ginekologinių ligų),
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos I ( judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų,
endokrininių ligų),
- vaikų raidos sutrikimų ankstyviosios reabilitacijos,
- masažo,
- paliatyviosios 
pagalbos (suaugusiųjų).


Bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- dienos chirurgijos,
- paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro,

- laboratorinės diagnostikos.

STRUKTŪRA

ISTORIJA

Vilkaviškio ligoninės istorija kartais bandoma sieti su XIX a. pradžia. Žygiuodamas prieš carinę Rusiją, Napaleonas buvo apsistojęs Vilkaviškyje ir čia planavo kurti karo lauko ligoninę. Planui žlugus, gyventojus dar ilgai gydė pavieniai gydytojai bei žiniuoniai ir tik 1878 m. pradėtos rinkti lėšos ligoninės statybai. 1908 m. Vilkaviškyje buvo atidaryta pirmoji infekcinė ligoninė. Tai oficiali Vilkaviškio ligoninės pradžia

1915 m. Vilkaviškio ligoninė pradėjo oficialią veiklą. Lietuvių ir vokiečių chirurgai kartu atliko pirmąsias apendektomijas ir hernioplastikas.

Pagal 1919.07.11 metų dokumentą konstatuojama, kad Vilkaviškyje veikia apskrities ligoninė, jos daktaras Jonas Tekorius. Be to, yra užkrečiamų ligų skyrius. Ligoninėje buvo 20 lovų, užkrečiamų ligų skyriuje – 12 lovų.

Ligoninės būklę atspindi 1932–1933 m. veikimo apyskaita: „Ligoninės namas mūrinis, dviejų aukštų, koridorių sistemos; šitame name yra 40 lovų. Be to, dar yra mūrinis vieno aukšto namas (barakas), apie 500 metrų atstumu nuo pirmojo namo. Minėtame barake yra 10 lovų. Ligoninės būstinės ligoninės reikalavimams nepritaikytos, kas sudaro gydymo srityje įvairių kliūčių. Nors ir ankštos būstinės, bet vis tik šiaip taip susitvarkyta: yra gimdymo skyrius, operacinė, tvarstomasis kambarys, rentgeno kabinetas su kvarco lempa ir elektros vonia, gydytojo kambarys, 2 vonių kambariai, venerinių ligų ambulatorija ir 2 išeinamosios vietos."

1941 metais Vilkaviškio ligoninėje buvo 110 – 120 lovų, dirbo apie 50 darbuotojų ir 40-50 darbininkų ir tarnautojų. 1941 m. įkurtas TBC dispanseris, kuris tų pačių metų gruodžio 3 d. prijungtas prie ligoninės.

Karo metais Vilkaviškis virto griuvėsiais. Vilkaviškio apskrityje neliko nė vienos ligoninės. 1944 m. rugsėjį (7 km. į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio) steigiama ligoninė pustuštėje valstiečio Matulo troboje ant šiaudų pakraigų, kareiviškų antklodžių.

Labai svarbūs ir reikšmingi ligoninei buvo 1976–1990 metai, nes vadovaujant vyr. gydytojui A. Šumskiui per TSRS plano komitetą buvo gautas leidimas statyti Vilkaviškyje 250 lovų ligoninę, o lėšos tam skirtos iš 1978 m. balandžio mėn. sąjunginių talkų fondo – 3 mln. rublių. 1983 m. balandžio 22 d. ligoninė oficialiai baigta, nors pradėjo veikti tik nuo birželio mėnesio.

Šiandieninė VšĮ Vilkaviškio ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines ir ambulatorines paslaugas, teikianti terapijos, neurologijos, chirurgijos, akušerijos, ginekologijos, reanimacijos-anesteziologijos, vaikų ligų stacionarines paslaugas. Konsultaciniame skyriuje konsultuoja gydytojai: kardiologai, neurologai, akių ligų gydytojai, odos ligų gydytojas, urologas, radiologai, endokrinologas, alergologas, ausų-nosies-gerklės gydytojai, vaikų pulmonologas, pulmonologas, reabilitologai. Ambulatoriniam ir stacionariniam ištyrimui naudojama šiuolaikinė įranga.

ĮSTATAI

ATSISIŲSTI

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

Atsisiųsti

VILKAVIŠKIO LIGONINĖS NAUJIENOS

JUBILIEJŲ ŠVENČIANTIS GYDYTOJAS SAVĘS BE MEDICINOS NEĮSIVAIZDUOJA

Ilgametis gydytojas ir ligoninės vadovas Romualdas Sveikata šį mėnesį atšventė gražų jubiliejų. Medikas juokauja, kad jo metų gal nereikėtų sakyti, mat vilkaviškiečiai jį pažįsta visą amžinybę. Romualdas Sveikata iš septyniu gyvenimo dešimtmeciu net 45-erius metus atidave Vilkaviškio ligoninei.


Simboliška pavardė 


Kolegos gydytoją R. Sveikatą vadina savo įstaigos simboliu. Mat daugiau kaip du dešimtmečius vadovavęs rajono ligoninei jis buvo žinomas visos šalies medikų bendruomenėje. R. Sveikata juokauja, kad tam įtakos turėjo ir pavardė, labai jau simboliškai atspindinti jo profesiją.
Dėl šios skambios pavardės ir tėvai buvo nusprendę, kad vienas iš sūnų būtinai turi būti medikas. Kadangi abu vyresnieji broliai pasirinko kitas profesijas – veterinariją ir inžineriją – jauniausiajam Sveikatų sūnui Romualdui teko išpildyti tėvų svajonę. Pats R. Sveikata apie vaikystę, prabėgusią Seredžiuje (Jurbarko r.), kalbėti nemėgsta, nes pokario laikas buvo sunkus ir jį lyginti su šiandiena labai sudėtinga. Tačiau studijos Kaune – visai kas kita. Visuomeniškam studentui Romualdui tas laikas prabėgo labai greitai. Po paskaitų jis žaidė krepšinį ne tik už universiteto, bet ir už Lietuvos medikų komandą, dalyvavo saviveiklos kolektyvuose.

Prikalbino brolis 


Kai reikėjo rinktis studijų kryptį, jaunas medikas ilgai dvejojo. Nors urologijos profesorius Česlovas Sinkevičius studentą bandė nukreipti į savo sritį – kartu rašė mokslinius darbus apie inkstų patologijas, siuntė stažuotis į Bulgariją – ilgai dvejojęs Romualdas vis dėl to pasirinko chirurgiją.
Baigęs studijas R. Sveikata gavo daugybę pasiūlymų. Darbą siūlė ir rajonų, ir miestų ligoninės. Kai vietoj Kauno R. Sveikata pasirinko Vilkaviškį, jauną mediką didmiestyje pasilikti kvietęs profesorius suglumęs traukė pečiais. O jaunas chirurgas į Vilkaviškį nėrė stačia galva – iki tol net nematęs, kaip atrodo šio miesto ligoninė.

– Mano brolis tuomet jau buvo įsikūręs Vilkaviškyje ir labai gyrė šį miestą, – prisiminė ilgametis ligoninės vadovas. – Todėl aklai sutikau dirbti Vilkaviškio ligoninėje.

Įtraukė urologija 


Tiesa, kai atvyko į Vilkaviškį, R. Sveikata prisipažino kiek nusivylęs. Mat ligoninė 1973 metais dar buvo įsikūrusi senose patalpose ir tikrai neprilygo kauniečių galimybėms.
Darbo krūvis buvo milžiniškas – per dieną tekdavo konsultuoti po šimtą ligonių. Gydytojas prisimena, kad grįžusiam po įtemptos darbo dienos jam pasireikšdavo akių nistagmas (nevalingi virpesiai), tačiau tų laikų gydytojai nebuvo pratę skųstis.
Pats Vilkaviškio miestas jam iškart patiko. Čia prigijo ir jo žmona Vida, įsisukusi į darbų ir karjeros verpetą. Čia užaugo abu sūnūs.
Galbūt atidirbęs paskyrimo laiką jaunas chirurgas būtų pasprukęs iš Vilkaviškio, tačiau netrukus per atsitiktines pažintis rajono vadovams tiesiai iš Maskvos pavyko „pramušti“ lėšų naujos ligoninės statybai. Tada darbo sąlygos pasikeitė neatpažįstamai. Beto, ligoninės urologams išvykus dirbti kitur, R. Sveikata prisimi ė ankstesnes dvejones ir nutarė persikvalifikuoti. Teko daugko mokytis iš naujo, važiuoti į specializacijas, tačiau urologija jį įtraukė.

Vertinga patirtis 


Kai tuometis ligoninės vadovas Algimantas Šumskis jauną urologą pakvietė tapti pavaduotoju medicinai, R. Sveikata bandė atsikalbnėti. Mat pavaduotojui tekdavo dalyvauti Ekspertizės komisijose, o tai atimdavo daug laiko. Tačiau anuomet ligoninės vadovo žodis buvo kaip įsakymas, tad teko sutikti.
Vis dėl to R. Sveikata prisipažįsta vėliau nesigailėjęs šio karjeros posūkio, mat dalyvaudamas komisijose praplėtė savo akiratį ir kaip medikas, ir kaip vadovas.
Jam tekdavo važinėti po šalies ligonines, dideles pramonės įmones, pagal įvairius kriterijus vertinti įstaigų darbuotojų ar konkrečios teritorijos gyventojų sergamumą, jo priežastis, gydymo efektyvumą ir pan. Vėliau ši patirtis labai padėjo, kai dešimtmetį dirbęs vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, R. Sveikata tapo ligoninės vadovu.
Jo vadovavimo laikotarpiu ligoninė suklestėjo. Gerai mokėdamas vokiečių kalbą R. Sveikata netruko užmegzti ryšius su Maltos ordinu. Padedant šiai organizacijai į ligoninę buvo atgabenta daug labdaros, rajone įkurta pirmoji slaugos įstaiga, kuri vėliau buvo perkelta į Gudkaimį ir tapo globos namais.

Žvelgia į priekį 


Sunkiais pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais nepakako medikamentų, trūko lovų, patalynės, medicinos priemonių. Visas šias problemas padėjo spręsti labdara iš užsienio. Tad Vilkaviškio ligoninė tuo metu turėjo daug to, kuo kitos gydymo įstaigos pasigirti negalėjo.
Paklaustas, kuo labiausiai didžiuojasi iš savo vadovavimo ligoninei metų, R. Sveikata sakė nemėgstantis gręžiotis atgal ir stengiasi visuomet žvelgti į priekį – būtent tai yra jo varomoji jėga. Tačiau išduoda, kad didžiausią pasitenkinimą jaučia dėl to, jog pavyko suburti puikų kolektyvą, kuris degėjo idėjomis.
– Prisimenu, kaip atvykdavo studentai ir prašydavosi, kad rastume papildomų vietų ir priimtume į savo ligoninę atlikti praktiką, – pasakojo R. Sveikata. – Mat jie buvo girdėję iš kitų, kad mūsų ligoninė, nors nedidelė, turi visus reikiamus skyrius, pakankamai daug medicininės įrangos ir profesionalius bei geranoriškus gydytojus. Iš mūsų ligoninės išėję ir profesinių aukštumų respublikinėse ligoninėse pasiekę specialistai visada didžiuojasi, kad jiems teko dirbti Vilkaviškio ligoninėje.

Į geras rankas 


Vilkaviškiečiai gali didžiuotis ir tuo, kad vieni iš pirmųjų šalyje įsigijo laparoskopą ir juo pradėjo daryti operacijas. Taip pat mūsų rajono ligoninė – viena pirmųjų, kurioje buvo pradėti atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai, jie skaitmenizuoti. 


Todėl dabar R. Sveikata negali suprasti politikų požiūrio į rajonų ligonines, neva jose nėra kvalifikuotų specialistų, neužtikrinamos reikiamos paslaugos. Anot buvusio ligoninės vadovo, mūsų rajone suburti tikrai profesionalūs specialistai, iš kurių didmiesčių medikai kartais galėtų pasimokyti. 


Iš to, ko nepavyko įgyvendinti, jam labiausiai gaila geoterminių vandenų projekto. R. Sveikata įsitikinęs, kad jei ne tuometės rajono valdžios pasyvumas, šiandien Vilkaviškis būtų klestintis miestas su geoterminių vandenų gydyklomis bei pigiu centralizuotu šildymu. 


R. Sveikata džiaugiasi, kad ligoninės vairą perdavė į geras rankas ir dabartinis vadovas Linas Blažaitis taip pat dega tuo entuziazmu, kuris skatina būti tarp pirmaujančių, diegti naujas technologijas, įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus.

Džiaugiasi pokyčiais 


Po administracinio darbo grįžęs dirbti gydytoju R. Sveikata džiaugiasi pokyčiais savo gyvenime. Dabar lieka daugiau laisvo laiko šeimai ir anūkams, sodybai puoselėti, kamuoliui į krepšį pamėtyti, pakeliauti. Taip pat daugiau laiko gali skirti savo pacientams ir tikrajai medicinai.
– Labai džiaugiuosi, kad man vadovaujant ligoninę pavyko išlaikyti aukštame lygyje. Be galo džiaugiuosi ir tuo, kad galiu dirbti tiesiog gydytoju ir padėti pacientams. Prisipažinsiu, jog net ir švęsdamas gana solidų jubiliejų savęs be medicinos kol kas neįsivaizduoju, – kalbėjo visų vilkaviškiečių pažįstamas medikas.
Nors tikroji gimtadienio data jau praėjo, gydytojo kabinetas jau kelios savaitės skendi jubiliejaus proga pacientų dovanojamose gėlėse, o širdį glosto padėkos žodžiai – už išsaugotą sveikatą, išgelbėtą gyvybę ar tiesiog už savo ligoninę.

Kviesulaitienė E. (2018, lapkričio 20) „Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja“
Santaka [žiūrėta 2018-11-22] priega per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/a50c0055961f6551e525f7...

Išsipildžiusi svajonė stovi Radiologijos skyriuje

Nors aukščiausi šalies politikai vis grasina rajono ligoninėms, mūsiškė net neketina pasiduoti. Ketvirtadienį ligoninėje Savivaldybės vadovams bei medikų bendruomenei buvo pristatyti nauji pirkiniai, kurie labai pravers rūpinantis gyventojų sveikata.

Planavo ilgai

Ko gero, daugelis į šventę pakviestų rajono šeimos gydytojų jau žinojo apie Vilkaviškio ligoninės vadovo Lino Blažaičio pagaliau įgyvendintą svajonę – įgytą mamografą. Beveik 200 tūkst. eurų kainavusio pirkinio ligoninės medikai laukė ne vienus metus.


Kaip sakė pats L. Blažaitis, įsigyti mamografą – krūtų diagnostikos aparatą – buvo nutarta 2014 metais. Tada ligoninės pirkinį „palaimino“ ankstesnioji rajono Taryba ir net Sveikatos apsaugos ministerijai pavyko įrodyti, kad šio brangaus medicininio įrenginio Vilkaviškiui labai reikia.


Vis dėlto svajonei tuo metu nebuvo lemta išsipildyti, mat sugedo pats brangiausias įstaigos diagnostinis aparatas – kompiuterinis tomografas. Paaiškėjus, kad jo remontuoti neapsimoka, neplanuotas pirkinys „surijo“ visus sutaupytus pinigus ir svajonę apie mamografą teko atidėti ateičiai.

Tačiau šiandien naujasis pirkinys jau stovi Radiologijos skyriuje, suremontuotose ir specialiai įrengtose patalpose. Kabinetus remontavo patys ligoninės darbininkai, o juos papuošti ir suteikti jaukumo buvo paprašyta originalių karpinių meistrės, iniciatyvios vilkaviškietės Vaidutės Diržiuvienės. Ji patalpos sienas dekoravo žolynų, mėtų lapelių ir žiedų motyvais.

Geresnis už kaimynų

Tiesa, mamografas pradės dirbti tik po kelių savaičių, kai bus atliktos visos patikros ir baigsis dokumentų tvarkymas. Ligoninės medikai – ypač su mamografu dirbsiantys radiologai Diana Baraitienė, Deividas Kašinskas ir Aušra Sakalavičienė bei radiologijos technologės Danutė Milinkevičienė ir Ingrida Ulevičienė – to nekantriai laukia.

Į mamografo pristatymą atvykęs medicinine įranga prekiaujančios UAB „Arbor Medical Corporation LT“ direktorius Aurimas Širvinskas kalbėjo, kad vilkaviškiečiai visai neturėtų krimstis, jog jų svajonės įgyvendinimas kiek užtruko. Mat medicininė technika tobulėja taip greitai, kad Marijampolės ligoninės prieš septynerius metus įgytas mamografas jau gerokai senstelėjęs ir daug prastesnių parametrų. Pernai juo atlikta 3260 tyrimų.

Vilkaviškiečių įsigytą mamografą gamino japonų firma „Fuji“. Naujos kartos skaitmeninis aparatas pasižymi maža radiologine apšvita ir didele erdvine raiška, kuri yra trečdaliu didesnė nei Marijampolės ligoninės mamografo.

Aparatas skenuos krūtis dviem kryptimis. Tyrimas su parengimu užtruks apie10 minučių, tačiau skenavimas vyks vos kelias sekundes.

Tam, kad pacientė jaustųsi jaukiau, ji galės pasirinkti net mamografo švieselių spalvą.


Mamografo nuotraukų vaizdai skaitmeniniu būdu perduodami tiesiai į kitame kabinete esantį kompiuterį, kur ypač didelės raiškos monitoriuose vaizdus vertins gydytojai radiologai.


Reikia siuntimo

Iš viso šalyje yra 38 mamografai, kurių tik trečdalis – skaitmeniniai. Dauguma jų – didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl daugeliui rajonų gyventojų kyla sunkumų nuvykti išsitirti krūtis. Nemokamas mamografinis tyrimas kas dveji metai priklauso visoms moterims nuo 50 iki 70 metų, tačiau išsitiria tik kas penkta. Pernai Lietuvoje atlikta 106 tūkst. mamografijų.

A. Širvinskas kalbėjo, jog labai svarbu, kad moterims mamografijos tyrimas būtų kuo prieinamesnis, mat kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų krūties vėžio
atvejų (išvedus statistiškai mūsų rajone – 30–40). Jei vėžys aptinkamas pirmoje stadijoje, moters išgyvenimo tikimybė penkerius metus ir ilgiau siekia 95–100 pro c., antroje – 70–90 proc., trečioje – 50 proc.

L. Blažaitis pasidžiaugė, kad mūsų rajono moterys gan atsakingai vertina savo sveikatą, tad atlikti mamografiją pagal ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos programą nuvyksta kone 80 proc. Todėl ligoninės vadovas tikisi, kad vietoje turint mamografą, pasitikrins visos. Tam, kad moteris galėtų išsitirti mamografu, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Tyrimas bus atliekamas ne tik į krūties vėžio prevencijos programą pagal amžių patenkančioms moterims, bet ir toms, kurioms įtariama krūties patologija.

Mankštos su virvėmis ir diržais

Kineziterapeute Simona Buragiene demonstavo, kaip atliekama „Redcord“treniruote.

Naująjį diagnostikos aparatą aprodę ligoninės medikai svečiams padarė dar vieną staigmeną. Mat paaiškėjo, kad mamografas – ne vienintelis naujas pirkinys. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje laukė „Redcord“ terapijos demonstracija, kur kineziterapeutė Simona Buragienė mankštino pacientę specialia virvių ir diržų sistema pagal „Neurac“ metodiką. Beje, Simona – vienintelė Marijampolės apskrityje specialistė, turinti licenciją dirbti pagal šią dar naują Lietuvoje metodiką.

Mankštos su „Redcord“ virvių ir diržų sistema rekomenduojamos gydant nugaros, juosmens, dubens srities, kaklo, pečių, kojų sąnarių skausmus. „Redcord“ virvių ir diržų sistema taip pat naudojama judesių sutrikimams gydyti, raumenų jėgos silpnumui malšinti, širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti ir kt. Tie, kurie dažnai gydosi sanatorijose, ko gero, yra bandę „Redcord“ mankštą ir žino jos efektyvumą.

„Rankovės“ ir „kojinės“

Dar vieną fizioterapijos prietaisą – limfodrenažinį masažuoklį – pademonstravo Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Kononenkaitė. Keturių kamerų naujausios kartos aparatas turi 8 programas. Suslėgto oro spaudimas tolygiai pasiskirsto „rankovėse“ bei „kojinėse“, atlikdamas ritmišką, švelnų, banguojantį masažą. Slėgio banga prasideda nuo pirštų galiukų, tada kyla aukštyn. Po to slėgis vienu metu krenta ir vėl eina nauja banga. 


Limfodrenažinis masažas stimuliuoja limfos tekėjimą, pašalina iš organizmo šlakus, sužadina veninę kraujotaką, mažina patinimus, padeda sumažinti raumenų ir sąnarių skausmus, atpalaiduoja po intensyvių treniruoč
ių, padeda pooperaciniam gydymui, taip pat jis yra skirtas grožio procedūroms. Mechaniniai aplikatorių judesiai sukuria efektyvų, švelnų ir ilgalaikį spaudimą, kuris ypač reikalingas gydant celiulitą ir esant apelsino žievelės odai. 


Abi fizioterapijos procedūras skiria gydytojas reabilitologas. Šios procedūros – mokamos. Vieno „Redcord“ mankštos seanso kaina – 8 eurai, limfodrenažinio masažo – 4,30 euro. Jei procedūros ligoniui bus skirtos kaip ambulatorinė reabilitacija, jas apmokės iš ligonių kasų biudžeto.

Ligoninės vadovas L. Blažaitis sakė, kad tai dar ne paskutiniai pirkiniai, mat netrukus žadama atnaujinti palatų lovas. Žadama įgyti 15 naujų funkcinių lovų, kurioms 20 tūkst. eurų skyrė Savivaldybė. Mamografui įsigyti taip pat buvo skirta pinigų iš šių metų rajono biudžeto. Prie diagnostinio aparato Savivaldybė prisidėjo 40 tūkst. eurų

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Kononenkaitė limfodrenažinį masažą pasiūle išbandyti rajono Tarybos nariui Daliui Nešukaičiui.

Kviesulaitienė E. (2018, spalio 30) „Išsipildžiusi svajonė stovi Radiologijos skyriuje“
Santaka [žiūrėta 2018-11-05] Prieiga per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/db6ea34d110f99fa0e2374...

ATKAKLUMU STEBINANTI GYDYTOJA PASIRINKO VILKAVIŠKĮ

Nors daugelis jaunų medikų savo ateitį įsivaizduoja tik didžiųjų miestų klinikose, gydytoja endokrinologė Ilona Banišauskaitė visada norėjo dirbti provincijoje.

Atkakliai savo tikslų siekianti jauna specialistė pati susirado Vilkaviškio ligoninę ir dar nė sekundės dėl to nesigailėjo.

„Endokrinologė Ilona Banišauskaitė įsitikinusi, 

kad darbo tikrai nepritruks, nes

endokrininių sutrikimų vis daugeja.“

EINA KRYPTINGAI

Iš Prienų kilusi gydytoja Ilona sako, kad gyvenime nemėgsta mėtytis iš vieno kelio į kitą, o užsibrėžusi tikslą žvelgia tik pirmyn. Dėl to, kai vaikystėje pamačiusi baltą mamos chalatą draugei pasakė, kad bus gydytoja, niekas tuo ir nesuabejojo.


– Aš pati to neprisimenu, bet draugė vis pasakoja, kad dar besimokydama ketvirtoje klasėje jai pasakiau, kad būsiu gydytoja, – juokiasi jauna medikė. – Mano mama medikė, ta
iau ne gydytoja, o slaugytoja. Tad baltas chalatas man visuomet atrodė savas. Be to, labai patiko biologija, ypač anatomija. O ypač patiko tas jausmas, kad galėsiu padėti žmonėms, gal būt net išgelbėti gyvybę.


Baigusi vidurinę mokyklą būsima medikė taip pat ėjo kryptingai. Kai kiti klasės draugai svarstė, kurią studijų programą rašyti pirmąja ir kokia tvarka išdėstyti prioritetus, Ilona įrašė vieninteles medicinos studijas. Ir ne kur kitur, o Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos medi cinos mokslų universitetas). Tuomet ji net neabejojo, jog nepavykus įstoti, bandys kitą met,tačiau savo nusistatymo nekeis.

TYRĖ ANTINKSČIUS

Vis dėlto viskas pavyko pagal planą– prieniškė persikraustė į Kauną ir dešimčiai metų atsidavė medicinos studijoms. Kai teko rinktis, kokios srities specialiste norėtų būti, jaunajai medicinos gydytojai taip pat nebuvo sunku. Mat dar besimokydama ketvirtame kurse Ilona susižavėjo endokrinologija. 


– Man pasirodė labai įdomu, kad endokrininės ligos gali keisti ne tik žmogaus išvaizdą, bet netgi charakterį, – pasakojo Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus endokrinologė. – Kai kurios ligos gali žmogų pakeisti neatpažįstamai. Dažnai esame įsitikinę, kad žmogaus sveikatos „vedlys“– nervų sistema ar širdis, tačiau pamirštame, kad didžiulę įtaką mūsų organizmui daro hormonai.


Studijuodama Ilona užsiėmė moksline veikla LSMU Endokrinologijos institute. Jos darbo vadovai buvo docentas ValentinasMatulevičius ir medicinos mokslų daktaras Rytas
Ostrauskas, jauna medikė atliko daug mokslinių tyrimų, susijusių su antinksčių patologija. I. Banišauskaitė šia tema yra parašiusi nemažai mokslinių straipsnių, dalyvavusi tarptautinėse konferencijose įvairiose Europos šalyse.

KAUNAS NEPRISIJAUKINO

Tačiau visam gyvenimui panirti į mokslo studijas, teoriją ir statistiką jaunai medikei nesinorėjo. Darbas su pacientais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose jai patiko daug labiau, nei moksliniai tyrimai ir skaičiai.
– Man daug smagiau padėti žmogui– skirti jam gydymą ir matyti rezultatą,– kalbėjo I. Banišauskaitė. – Dėl to nutariau rinktis klinikinį darbą. Vis dėlto baigdama studijas Ilona suprato, kad Kaunas jos taip ir neprisijaukino. Internatūrą jauna medikė atliko Marijampolės ligoninėje ir jau tada suprato, kad nori grįžti dirbti į Suvalkiją ar kitą mažesnį Lietuvos miestą, kur žmonės tarpusavyje daug artimesni, gydytojas gali dirbti savarankiškiau, kur mažesnis „konvejeris“ ir medikas pacientui gali skirti daug daugiau laiko.


Tad rinkdamasi būsimą darbovietę I. Banišauskaitė daug bendravo su bendramoksliais. O apie Vilkaviškio ligoninę ir jauniems specialistams joje teikiamas galimybes išgirdo iš vilkaviškiečių studentų.


– Žinojau, kad ligoninė nemaža, turi daug diagnostinės aparatūros, tyrimų galimybių, tad nu prendžiau pabandyti, – atviravo gydytoja Ilona. – Ir savo pasirinkimu labai džiaugiuosi.

RENGIA PARODAS

I.Banišauskaitė dirba ne tik mūsų rajono ligoninėje, kur pacientus konsultuoja kiekvieną trečiadienį, nuo 9 iki 17 val., bet ir Jonavoje. Gydytoja juokiasi, kad važinėjimas jos nevargina, nes vairuoti labai patinka.


O ir darbas bei važinėjimas viso laisvalaikio nesuryja. Jauna medikė mėgsta fotografuoti, o pastaruoju metu dar ir studijuoja Prienų meno mokykloje, suaugusiųjų fotografijos kurse, su kolegomis yra surengusi keletą parodų. Tad galbūt jaunos gydytojos laisvalaikio pomėgio darbus kada nors teks išvysti ir vilkaviškiečiams.


Anot jaunos endokrinologės, vilkaviškiečiai pacientai niekuo neišsiskiria iš kitų miestų gyventojų. Dažniausios jų endokrininės ligos – diabetas ir skydliaukės sutrikimai. Tačiau endokrinologija apima visą žmogaus hormoninę sistemą, taigi endokrinologams tenka gydyti antinksčių, hipofizės ligas, taip pat lytinių hormonų sutrikimus, osteoporozę.

DARBO UŽTEKS

Jauna specialistė pati atlieka skydliaukės echoskopijas, o jei prireikia – ir biopsijas. Tad pacientams nebereikia atskirai registruotis pas gydytoją echoskopuotoją ar vykti į tretinio lygio gydymo įstaigą, kad būtų paimtas audinio mėginys. Šiuolaikiniai specialistai ruošiami universalesni ir turi daugiau kvalifikacijų.


Gydytoja tvirtino, kad endokrininių ligų vis daugėja, o užkirsti joms kelią labai sunku. Mat gal tik antro tipo cukrinis diabetas priklauso nuo žmogaus gyvensenos ir įpročių. Kitų endokrininių ligų kaltininkė– imuninė sistema, genetinis polinkis.


Jauna gydytoja įsitikinusi, kad endokrinologams darbo tikrai netrūks, tad abi su kolege gydytoja Aldona Lazdauskiene turės pakankamai pacientų. Dėl to, kad prireikus endokrinologo konsultacijos teks laukti mažesnėje eilėje, išloš tik pacientai.

Kviesulaitienė E. (2018, spalio 5) „Atkaklumu stebinanti gydytoja pasirinko Vilkaviškį“
Santaka [žiūrėta 2018-10-08 ] Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/ebf74a1d82f4e496f7f1a9...

POLITIKAI RAJONŲ LIGONINES NORI SUŽLUGDYTI PACIENTŲ RANKOMIS

Po nebe pirmą kartą tendencingai pateiktos informacijos Vilkaviškio ligoninės medikai jaučiasi sumišę ir įskaudinti. Jiems apmaudu, kad politikai rajonines ligonines siekia sužlugdyti pačių pacientų rankomis.


Skleidžiami gandai


Nors optimizuoti šalies ligoninių tinklą siekiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešėdamas Vilkaviškyje žadėjo, kad rajonų medikai apie konkrečias permainas sužinos dar birželio pabaigoje, kol kas tiek gydytojams, tiek dėl gydymo įstaigų likimo sunerimusiems pacientams tenka vadovautis tik žiniasklaidoje pasirodančiais gandais.
Laikinai Vilkaviškio ligoninės vadovo pareigas einantis Petras Vaitiekūnas patikino, kad nei jis, nei šiuo metu atostogaujantis ligoninės vyr. gydytojas Linas Blažaitis jokių oficialių dokumentų ar raštų apie tolesnį įstaigos likimą negavę. Tačiau, kaip ir daugelis eilinių skaitytojų, ligoninės vadovai viename interneto portale matė straipsnį apie „juodąjį ligoninių sąrašą“, į kurį pateko ir Vilkaviškio gydymo įstaiga. Minimos 35 ligoninės įvardijamos kaip nesaugios, nes jose visą parą neteikiamos būtinos paslaugos. 


– Iš pradžių pamatęs pateiktą lentelę su duomenimis, kad mūsų ligoninėje neva nėra visą parą teikiamų akušerijos, anesteziologijos reanimatologijos bei neonatologijos paslaugų, negalėjau suprasti, kas vyksta, – sakė ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas, šiuo metu ligoninei vadovaujantis P. Vaitiekūnas. – Tokia situacija, kad ligoninėje nebūtų kiaurą parą dirbančių anesteziologų reanimatologų apskritai pas mus buvo gal prieš du dešimtmečius, o tokio meto, kai ligoninėje nebuvo visą parą dirbančių akušerių ginekologų, rajono gyventojai, ko gero, jau išvis nepamena.


Dirbo rezidentai


Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga remiasi prieš daugiau nei dvejus metus Valstybinės ligonių kasos atliktos rajoninių ligoninių analizės duomenimis. Patikrinimų medžiagoje užfiksuota, kad septyniolikos savivaldybių rajoninėse ligoninėse nebuvo tinkamai užtikrinamas paslaugų teikimas visą parą.


P. Vaitiekūnas įsitikinęs, kad sumažinti rajoninių ligoninių skaičių pasikėsinusi Sveikatos apsaugos ministerija sąmoningai nori įbauginti žmones dėl neva nesaugiai teikiamų paslaugų, tad informaciją teikia tendencingai. 


Ligoninės vadovas pripažino, kad daugiau nei prieš dvejus metus atliktas Valstybinės sveikatos įstaigų akreditavimo priežiūros tarnybos auditas rado tam tikrų trūkumų, kuriuos ligoninė jau seniai pašalino. Kaip pažeidimus auditoriai įvardijo tai, kad Reanimacijos skyriuje su vietiniais medikais dirbo keturi, o Akušerijos ginekologijos ir Vaikų ligų skyriuose – po vieną gydytoją rezidentą, kurie tuo metu turėjo tik medicinos gydytojo licencijas, tačiau dar nebuvo įgiję specialybės licencijų.

Liko dirbti


Visi jaunieji gydytojai, kurie tuo metu buvo paskutinių kursų rezidentai, licencijas gavo jau po kelių mėnesių. Šiuo metu visi buvę rezidentai dirba ligoninėje. Tad gydymo įstaigos administracija labai džiaugiasi, kad turėję galimybes padirbėti rajono gydymo įstaigoje jauni medikai „prigijo“ ir liko ilgesniam laikui.


Pacientai jaunais specialistais labai patenkinti, juos giria. Rajono ligoninei tai taip pat didelė paspirtis, mat prisivilioti jauną specialistą į provinciją ne taip jau paprasta. O jei politikai ir toliau menkins rajonų gydymo įstaigų autoritetą, anot P. Vaitiekūno, jaunų specialistų įstaiga išvis nebeprisikalbins. Beje, tokie akreditavimo priežiūros tarnybos užfiksuoti rajoninių ligoninių pažeidimai, ko gero, nustebintų pacientus, kuriems teko gydytis Kauno klinikose. Mat ten gydytojai rezidentai dirba visuose skyriuose, jiems patikimos netgi sudėtingos operacijos. Ir nors tretinio lygio ligoninėse saugiomis laikomos pirmo kurso rezidentų teikiamos paslaugos, rajonų ligoninėse net baigiamojo kurso rezidentai kažkodėl neva dirba nesaugiai. 


„Sveikatos apsaugos ministerija remiasi dvejų metų senumo duomenimis, kurie šiuo metu visiškai neatitinka tikrovės“


Manipuliuoja sąmone


Dar labiau ligoninės vadovus nustebino kaltinimas, neva Vilkaviškio ir dar keliose ligoninėse neužtikrinama gydytojo neonatologo paslauga. Mat mūsų, kaip ir daugelio rajonų, ligoninėse teikiama antrinio A lygio akušerijos ir neonatologijos paslauga. Tai reiškia, kad tokioje gydymo įstaigoje gali gimdyti moterys, per nėštumą neturėjusios sudėtingų patologijų. Pagal įstatymą tokiais atvejais neonatologijos paslaugą gali teikti gydytojas neonatologas ar vaikų ligų gydytojas. Visi ligoninėje dirbantys vaikų ligų gydytojai yra apmokyti ir turi pažymėjimus, leidžiančius teikti neonatologijos paslaugas. 


– Nesuvokiu, kodėl ministerija, darydama išvadas, remiasi dvejų metų senumo duomenimis, kurie šiuo metu visiškai neatitinka tikrovės, – svarstė P. Vaitiekūnas.
– Tai manipuliavimas pacientų sąmone, bandant pakenkti rajonų ligoninių autoritetui. Blogiausia, kad politikai to imasi nebe pirmą kartą. Neseniai buvo paskelbti mirštamumo nuo infarkto ir insulto rajonų ligoninėse rodikliai, kurie taip pat buvo laužti iš piršto.


Kaltina opoziciją 


Gydytojus taip pat suglumino ministerijos pasvarstymai dėl gydytojų amžiaus. Tai, kad beveik pusė visų Lietuvos gydytojų yra 45–64 metų, įvardijama kaip neigiamas faktorius. Nors visiems aišku, kad daugiau nei dešimtmetį medicinos mokslus kremtantys specialistai licencijuotais gydytojais mūsų šalyje tampa tik perkopę per trisdešimtmetį.
Ministerijos turimais duomenimis, mūsų rajono ligoninėje dirba tik 28 proc. gydytojų, perkopusių 60 metų amžiaus ribą, nors daugelyje rajoninių ligoninių šis procentas gerokai didesnis. 


Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa tikina, kad jokio „pasmerktųjų“ ligoninių sąrašo iš viso nėra, o Seimo opozicija daro tik niekuo nepagrįstas prielaidas.
Valdantieji teigia, kad rajoninių ligoninių pertvarka prasidės po savivaldybių tarybų rinkimų 2019-ųjų kovą. Tačiau medikai norėtų, kad viskas būtų sprendžiama kuo greičiau, nes politikų kurstoma nuolatinė įtampa ir keliamas nepasitikėjimas tiesiog trukdo dirbti.

Kviesulaitienė E.(2018, rugpjūčio 7) „Politikai rajonų ligonines nori sužlugdyti pacientų rankomis“
Santaka [žiūrėta 2018-08-07] Prieiga per internetą
http://www.santaka.info/pdf/f12116a138b0a02ebf6f94...

KVIETIMAS

Minėdama 110 metų veiklos jubiliejų VšĮ Vilkaviškio ligoninė planuoja įrengti druskų (haloterapijos) kambarį rajono gyventojams, todėl kviečiame prisidėti prie mūsų rajono žmonių sveikatinimo ir paramą – dovaną pervesti į VšĮ Vilkaviškio ligoninės sąskaitą Nr.LT454010040100060116. Visus rėmėjus paskelbsime.


Vyriausiasis gydytojas Linas Blažaitis


  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė