Vilkaviškio ligoninė

Vilkaviškio ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra Vilkaviškio rajono ir kitų respublikos regionų gyventojams. Teikiamų paslaugų užsakovas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Vilkaviškio ligoninė yra viešoji, ne pelno siekianti, ribotos turtinės atsakomybės įmonė.

Vizija

Rajono lygio ligoninė, teikianti kokybiškas stacionarines, ambulatorines bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, naudojant pažangiausias diagnostikos, gydymo ir darbo organizavimo technologijas.

Misija

Visuomenės poreikiams atvira medicinos įstaiga, tenkinanti pacientų poreikius pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Veiklos tikslas

Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą Vilkaviškio rajono gyventojams, kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams.

LIGONINĖS TEIKIAMOS PASLAUGOS

Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- suaugusiųjų neurologijos II,
- suaugusiųjų ortopedijos ir traumatologijos IIA, IIB, IIC,
- otorinolaringologijos II,
- ginekologijos IIA, IIB, IIC,
- akušerijos,
- nėštumo patologijos IIA,
- neonatologijos IIA,
- suaugusiųjų urologijos IIA, IIB,
- vaikų ligų II,
- suaugusiųjų chirurgijos,
- geriatrijos,
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (suaugusiųjų),
- reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų),
- reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų).


Pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- palaikomojo gydymo ir slaugos,

- paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų).

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos:

- vidaus ligų,
- neurologijos,
- kardiologijos,

- endokrinologijos,
- dietologijos,
- alergologijos ir klinikinės imunologijos,
- pulmonologijos,
- dermatovenerologijos,
- infekcinių ligų,
- oftalmologijos,
- otorinolaringologijos,
- urologijos,
- ortopedijos ir traumatologijos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos,
- anesteziologijos ir reanimatologijos,
- akušerijos ir ginekologijos,
- vaikų ligų,
- vaikų neurologijos,
- vaikų pulmonologijos,
- klinikinės fiziologijos,
- chirurgijos,
- abdominalinės chirurgijos,
- echoskopijos,
- endoskopijos,
- radiologijos (rentgenodiagnostikos,ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos),
- refleksoterapijos,


Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos, medicinos gydytojo praktikos paslaugos.

Akušerio, akušerio praktikos paslaugos.

Suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos.

Slaugos paslaugos:

- bendrosios praktikos slaugos,
- vaikų slaugos,
- anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos,
- fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos,
- sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos.


Kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- logopedijos,
- kineziterapijos,
- ergoterapijos,
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos II (nervų sistemos ligų, judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų, endokrininių ligų, ginekologinių ligų),
- suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos I ( judamojo atramos aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos ligų,
endokrininių ligų),
- vaikų raidos sutrikimų ankstyviosios reabilitacijos,
- masažo,
- paliatyviosios 
pagalbos (suaugusiųjų).


Bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

- dienos chirurgijos,
- paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro,

- laboratorinės diagnostikos.

LIGONINĖS STRUKTŪRA

ISTORIJA

Vilkaviškio ligoninės istorija kartais bandoma sieti su XIX a. pradžia. Žygiuodamas prieš carinę Rusiją, Napaleonas buvo apsistojęs Vilkaviškyje ir čia planavo kurti karo lauko ligoninę. Planui žlugus, gyventojus dar ilgai gydė pavieniai gydytojai bei žiniuoniai ir tik 1878 m. pradėtos rinkti lėšos ligoninės statybai. 1908 m. Vilkaviškyje buvo atidaryta pirmoji infekcinė ligoninė. Tai oficiali Vilkaviškio ligoninės pradžia

1915 m. Vilkaviškio ligoninė pradėjo oficialią veiklą. Lietuvių ir vokiečių chirurgai kartu atliko pirmąsias apendektomijas ir hernioplastikas.

Pagal 1919.07.11 metų dokumentą konstatuojama, kad Vilkaviškyje veikia apskrities ligoninė, jos daktaras Jonas Tekorius. Be to, yra užkrečiamų ligų skyrius. Ligoninėje buvo 20 lovų, užkrečiamų ligų skyriuje – 12 lovų.

Ligoninės būklę atspindi 1932–1933 m. veikimo apyskaita: „Ligoninės namas mūrinis, dviejų aukštų, koridorių sistemos; šitame name yra 40 lovų. Be to, dar yra mūrinis vieno aukšto namas (barakas), apie 500 metrų atstumu nuo pirmojo namo. Minėtame barake yra 10 lovų. Ligoninės būstinės ligoninės reikalavimams nepritaikytos, kas sudaro gydymo srityje įvairių kliūčių. Nors ir ankštos būstinės, bet vis tik šiaip taip susitvarkyta: yra gimdymo skyrius, operacinė, tvarstomasis kambarys, rentgeno kabinetas su kvarco lempa ir elektros vonia, gydytojo kambarys, 2 vonių kambariai, venerinių ligų ambulatorija ir 2 išeinamosios vietos."

1941 metais Vilkaviškio ligoninėje buvo 110 – 120 lovų, dirbo apie 50 darbuotojų ir 40-50 darbininkų ir tarnautojų. 1941 m. įkurtas TBC dispanseris, kuris tų pačių metų gruodžio 3 d. prijungtas prie ligoninės.

Karo metais Vilkaviškis virto griuvėsiais. Vilkaviškio apskrityje neliko nė vienos ligoninės. 1944 m. rugsėjį (7 km. į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio) steigiama ligoninė pustuštėje valstiečio Matulo troboje ant šiaudų pakraigų, kareiviškų antklodžių.

Labai svarbūs ir reikšmingi ligoninei buvo 1976–1990 metai, nes vadovaujant vyr. gydytojui A. Šumskiui per TSRS plano komitetą buvo gautas leidimas statyti Vilkaviškyje 250 lovų ligoninę, o lėšos tam skirtos iš 1978 m. balandžio mėn. sąjunginių talkų fondo – 3 mln. rublių. 1983 m. balandžio 22 d. ligoninė oficialiai baigta, nors pradėjo veikti tik nuo birželio mėnesio.

Šiandieninė VšĮ Vilkaviškio ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines ir ambulatorines paslaugas, teikianti terapijos, neurologijos, chirurgijos, akušerijos, ginekologijos, reanimacijos-anesteziologijos, vaikų ligų stacionarines paslaugas. Konsultaciniame skyriuje konsultuoja gydytojai: kardiologai, neurologai, akių ligų gydytojai, odos ligų gydytojas, urologas, radiologai, endokrinologas, alergologas, ausų-nosies-gerklės gydytojai, vaikų pulmonologas, pulmonologas, reabilitologai. Ambulatoriniam ir stacionariniam ištyrimui naudojama šiuolaikinė įranga.

ĮSTATAI

ATSISIŲSTI

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

Atsisiųsti

VILKAVIŠKIO LIGONINĖS NAUJIENOS

„PYRAGŲ DIENA“ PASIDALINKIME GABALĖLIU GERUMO!

Lapkričio 6 d. VšĮ Vilkaviškio ligoninės bendruomenė, kaip ir daugelis kitų kolektyvų, taip pat minėjo Pyragų dieną.


Pirmojo aukšto foje, ligoninės adminstratorė J. Mekšraitienė pačių darbuotojų keptais pyragais, kvietė vaišintis ligoninės darbuotojus ir ligoninėje besilankančius, bei aukoti ligoninės darbuotojų sergantiems vaikams. 


Pacientai ir jų artimieji neliko abejingi šiai akcijai: domėjosi kam renkami pinigai, gyrė kepėjas, už gražius gaminius, viliojantį pyragų kvapą bei nuoširdžiai aukojo. Aukojantieji buvo nusiteikę šventiškai – ne tik atvėrė pinigines, bet už gražią idėją ligoninės administratorei atnešė sūrį. 


VšĮ Vilkaviškio ligoninės darbuotojai, pakviesti administracijos, rinkosi ligoninės salėje. Visi stebėjosi pyragų gausa, aukojo ir ragavo savo kolegų pagamintus skanėstus. Džiugu, kad darbuotojai į šią akciją pažiūrėjo kūrybiškai, išbandė naujus receptus, netradicinius skonius – stalą papuošė netgi pyragas su pomidorais ir gražgarstėmis bei vaisių duona. Darbuotojams buvo proga ne tik susirinkti gražiam tikslui, bet ir trumpam atsikvėpti nuo kasdieninės rutinos mažiau oficialesnėje aplinkoje.


Šios Pyragų dienos metu paaukoti pinigai bus perduoti VšĮ Vilkaviškio ligoninės darbuotojams, auginantiems vaikus su negalia iki 18 metų. Džiugu, kad pirmą kartą organizuojant Pyragų dieną, ligoninės kolektyvas bei ligoninės pacientai ir jų artimieji buvo dosnūs ir suaukojo 760 Eur. 


Ačiū už Jūsų gerumą!

VILKAVIŠKIEČIUS LIGONIUS JAUNI MEDIKAI KONSULTUOS IR OPERUOS

Chirurgas Vaidotas Boguševičius dirba ir Vilkaviškio ligoninėje, ir poliklinikoje.

Vilkaviškio medikų gretas papildė du jauni specialistai. Urologas ir chirurgas į darbą ligoninėje važinėja iš Kauno. Gydytojai sėkmingai pluša ne tik Konsultacinėje poliklinikoje, bet ir operacinėse.

REGIONAS PAŽĮSTAMAS


Nors jaunieji specialistai mūsų rajono ligoninėje dar žengia pirmuosius žingsnius, vyr. gydytojas Linas Blažaitis jau spėjo pasidžiaugti, kad kauniečiai medikai puikiai įsiliejo į kolektyvą, o pirmieji pacientų įspūdžiai – patys geriausi. Ligoninės vadovas prisipažino, jog nuolat dairosi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą bebaigiančių rezidentų, mat vyresniajai medikų kartai pradėjus eiti užtarnauto poilsio kilo būtinybė ją pakeisti.
Tačiau ne paslaptis, kad daugelis jaunų žmonių savo ateitį sieja su didžiaisiais šalies miestais, tad norinčių dirbti regionuose rasti vis sunkiau.
Naujasis Vilkaviškio ligoninės chirurgas Vaidotas Boguševičius, nors pats yra kaunietis, sakė visai nesikratęs regiono. Suvalkija jam – artima ir pažįstama, mat dar besimokydamas rezidentūroje jaunas medikas vykdavo į budėjimus Šakių ligoninėje. Kadangi Vaidoto žmona – jurbarkiškė, aplinkinis regionas jam pažįstamas gan seniai.

VAŽINĖJA KASDIEN

Bebaigdamas rezidentūros studijas V. Boguševičius iš anksto dairėsi darbo, tad pats važinėjo po ligonines ir domėjosi, kokias sąlygas jos siūlo. Pašnekovas sakė rinkęsis ligonines 100 km atstumu nuo Kauno, mat kol žmona dar studijuoja chirurgiją, jauna šeima apsistojusi būtent Kaune.
Susipažinęs su daugelio ligoninių siūlomomis sąlygomis, Vaidotas užsuko ir į Vilkaviškį, nes su mūsų rajono ligoninės vyr. gydytoju jau buvo kalbėjęs anksčiau. Pabendravęs su vadovais bei personalu, jaunas chirurgas nutarė likti Vilkaviškio ligoninėje. Tad dabar kasdien važinėja iš Kauno ir darbuojasi ne tik ligoninės Konsultaciniame bei Traumatologijos-ortopedijos ir chirurgijos skyriuose, bet ir priima pacientus Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre. Kelionės išlaidas važinėjantiems medikams padengia rajono Savivaldybė.

SKIRIA DAUGIAU LAIKO


Mėnesį Vilkaviškyje padirbėjęs medikas sakė jau susipažinęs su personalu, yra patenkintas darbo sąlygomis ir dirbti čia jam labai smagu. Nors iš pradžių kildavo daug su ligoninės darbo organizavimu susijusių klausimų, dabar jau viskas kur kas aiškiau. Be to, vyresnieji kolegos geranoriškai pataria, padeda, iš jų ilgametės patirties galima pasisemti žinių.
V. Boguševičius džiaugiasi tuo, kad mažesnėje ligoninėje nėra klinikose įprasto „konvejerio“, kai per valandą reikia priimti kelias dešimtis pacientų. Čia ligoniams gydytojas galįs skirti daug daugiau laiko.
Jaunas chirurgas įsitikinęs, jog daugeliui medikų būtų pravartu padirbėti ir pirmoje, ir antroje sveikatos priežiūros įstaigų grandyje. Mat pats konsultavęs ligonius žinai jų problemas, tad vėliau gali skirti gydymą ir operuoti.
V. Boguševičius gali atlikti ir atviro pjūvio, ir laparoskopines operacijas, dažnai asistuoja kolegoms chirurgams. Anot jo, chirurgijoje – tarsi sporte: nuolat turi „treniruoti“ rankas. Jei neoperuosi, kris rezultatai.

PADĖJO REKOMENDACIJOS

Dar tik trečia savaitė Vilkaviškio ligoninėje dirbantis urologas Giedrius Juodelis sakė, kad jo, priešingai nei kolegos chirurgo, L. Blažaitis neieškojo. Jaunas specialistas pats susirado ligoninės vadovo kontaktus ir pasisiūlė.
– Atsitiktinai pietavau su kolegomis, anksčiau dirbusiais Vilkaviškio ligoninėje, ir iš jų išgirdau daug gerų atsiliepimų. Aš tuo metu savo darbo grafike turėjau šiek tiek laisvo laiko, tad nutariau išbandyti save rajono ligoninėje. Kai paskambinęs L. Blažaičiui pasiteiravau, ar jiems nereikėtų urologo, išgirdau klausimą: „Iš kur jūs tai žinot?“ – pirmą pažintį su ligoninės vadovu prisiminė G. Juodelis.
Didžiąją savaitės dalį Kauno klinikų Urologijos klinikoje dirbantis jaunas gydytojas pats dėsto studentams Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Nors pašnekovas prisipažįsta, kad medicina yra sunki, fiziškai ir emociškai sekinanti profesija, tad vargiai ją rinktųsi antrą kartą, vis dėlto pats ketina toliau gilintis į urologiją – kitais metais tęsti doktorantūros studijas.

PROVINCIJOS FENOMENAS

Urologiją gydytojas įvardija kaip labai plačią ir inovatyvią sritį. Mat medicinai sparčiai tobulėjant urologams į pagalbą ateina daug naujų medikamentų, chirurginės technikos. Pasak G. Juodelio, visi vyrai – truputį vaikai, tad turėti naujų instrumentų ir su jais atlikti kažką naujo – visada labai smagu.
Į Vilkaviškį naujasis urologas atvyksta kartą per savaitę – antradieniais. Kitomis dienomis urologinius ligonius priima visiems pažįstamas gydytojas Romualdas Sveikata. Atvykęs jaunas kolega palengvino ilgamečio gydytojo darbo krūvį.
G. Juodelis sakė, jog geri kolegų atsiliepimai apie Vilkaviškio ligoninę pasitvirtino.
– Čia yra mažo miesto ir mažos ligoninės fenomenas, kai viskas vyksta greitai. Jei gydytojui prireikė kokių nors darbo priemonių, išspręsti kažkokią problemą – ji sprendžiama iškart. Universitetinėse ligoninėse šis procesas vyksta daug ilgiau, – regioninių gydymo įstaigų privalumus dėstė G. Juodelis.

STENGSIS SUDERINTI

Jaunas urologas juokavo, jog daktaras turi būti arčiau žmonių. Dėl to, kad vilkaviškiečiams nereikėtų vykti į Kauną, gydytojas operacijas, kurias leidžia ligoninės galimybės, atlieka vietoje. Jei prireikia tretinio lygio paslaugos, pacientas siunčiamas į Kauno klinikas.
G. Juodelis jau kitais metais ketina pradėti doktorantūros studijas, tačiau Vilkaviškyje jis žada padirbėti ilgiau. Nors niekas negali pasakyti, kur jauną žmogų likimas nuves po penkerių ar dešimties metų, kaunietis urologas įsitikinęs, jog bent jau kol kas jam pavyks suderinti visas veiklas ir sėkmingai gydyti vilkaviškiečius.

Urologas Giedrius Juodelis ligoninės Konsultaciniame skyriuje pacientų laukia antradieniais.

Kviesulaitienė E. (2019, rugsėjo 17) „Vilkaviškiečius ligonius jauni medikai konsultuos ir operuos“
Santaka [žiūrėta 2019-10-21] priega per internetą: http://www.santaka.info/pdf/1470c6680885ded7dc67f0...

TV projekte „Lietuvos Hipokratas“ – chirurgė-reabilitologė, tūkstančiams žmonių sugrąžinusi gyvenimo kokybę

Daugiau skaitykite

MOKSLININKĖ: „SUSIRGUS GYDO MEDIKO KVALIFIKACIJA, O NE DOVANOS“

Jokia čia paslaptis, kad kyšis sovietmečiu nebuvo laikomas nusikaltimu, tai buvo kaina, kurią reikėjo susimokėti norint gauti, pavyzdžiui, kai kurių maisto produktų ar vaistų. Tačiau šiandien jau vertinama ir reali kyšininkavimo keliama grėsmė valstybės ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai.

Įvertinus visas rizikas ir galimas pasekmes, prasidėjo aktyvi kova su korupcija. Rengiami ir nuolatos tobulinami teisės aktai, įstatymai, korupcijos prevencijos programos, projektai, vykdomos socialinės akcijos ir iniciatyvos, ypač didelį dėmesį skiriant sveikatos apsaugos sektoriui. Kokių teigiamų rezultatų pavyko pasiekti? Pasak antikorupcijos ekspertės dr. Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės, viena iš veiksmingiausių priemonių kovoje su korupcija yra viešumas, ne tiek pačių korupcinių atvejų viešinimas, kiek procedūrų bei finansų skaidrumas.
„Kalbant apie sveikatos apsaugos sektorių, pacientams svarbu žinoti, kokias paslaugas ir kokioms sąlygoms esant jie turi teisę gauti, ir kad jos nepriklauso nuo gydytojo požiūrio ar nuotaikos“, – sako mokslininkė ir priduria, jog prie didesnės pažangos korupcijos prevencijos srityje reikė tų priskirti gydytojų ir farmacininkų santykių skaidrinimą.

SVARBU GYVENTOJŲ SĄMONINGUMAS

Nors kelias dar ilgas ir kliūčių jame vis dar pasitaiko, teigiami rezultatai tik įrodo, kad einama teisinga linkme. Gegužės mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrui „Vilmorus“ atlikus reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą, paaiškėjo, jog ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) praneštų apie pastebėtą korupciją gydymo įstaigoje. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį tokių respondentų buvo 19 proc. Kad rezultatai būtų dar labiau džiuginantys, gyventojai turi suprasti, jog juos ištiesų gydo nekyšis ir ne dovanos, o gydytojų kvalifikacija.
„Kai gydytojas viską padaro taip, kaip priklauso pagal teisės aktus bei jo vykdomas funkcijas, materialios formos padėka nereikalinga. Būtent tokių atvejų ir yra daugiausia: žmonės jaučiasi skolingi už tai, į ką jie ir taip turi teisę arba turėtų turėti teisę, nes gaunama paslauga yra apmokama valstybės arba paties asmens, jam sumokant privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Apie tai reikėtų šviesti visuomenę – gaudamas gydymo paslaugą, asmuo negauna malonės, tai jo teisė“, – pabrėžia ekspertė E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė.

PADĖKA ATVIRUKU

Visai neseniai daugelyje šalies poliklinikų ir ligoninių vyko socialinė akcija „Nekišk kyšio. Padėkok medikui“, kurios metu pacientai, norintys atsidėkoti medikams, galėjo padėką iš reikšti žodžiais: juos užrašyti ant specialaus atviruko ir šį įmesti į šalia esantį voką.

Pasitaiko pacientų, teigiančių, kad jie neduoda kyšių, o tiesiog padėkoja medikams už darbą. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus bet kokia dovana medikui – nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė tiek duodančiajam, tiek imančiajam. Žinoma, yra gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, nesugalvojančių, kaip be „vokelio“ ar „kavos“ būtų galima padėkoti, todėl buvo siūloma padėką išreikšti atvirlaiškyje.

GEROJI ANTIKORUPCINĖ PATIRTIS

Siekiant sumažinti korupciją šalyje, kiekviena gydymo įstaiga vykdo įvairias korupcijos prevencijos veiklas. Vilkaviškio ligoninė taip pat įgyvendina antikorupcines socialines iniciatyvas ir šviečiamąsias veiklas, vykdo pacientų apklausas.

„Siekiant didinti pacientų savimonę, ant gydytojų kabinetų durų klijuojame priminimą – lipduką su užrašu „Šypsena – geriausia dovana“, o nuorodos skelbia, kur kreiptis susidūrus su korupcijos apraiškomis. Būtina paminėti ir mūsų internetinę svetainę, kurioje irgi galima rasti visą reikalingą informaciją: atmintinę pacientui, apklausų analizes, finansines ir veiklos ataskaitas, vykdytas iniciatyvas, elgesio kodeksą ir gydytojų specialistų medicinos normas, kuriomis medikai būtent ir vadovaujasi gydydami pacientus“, – pasakoja I. Vincevičienė, Vilkaviškio ligoninėje atsakinga už korupcijos prevencijos organizavimą.

Pasak pašnekovės, norint gauti objektyvią informaciją ir duomenis iš savo pacientų, vykdomos anoniminės anketinės apklausos, kuriose lankytojai gali pareikšti savo nuomonę apie gautas sveikatos priežiūros paslaugas bei galimus korupcijos atvejus.

ATSAKINGI VISI

Akivaizdu, jog gyventojai turi suprasti, kad korupcijos egzistavimas Lietuvoje nėra tik valstybės institucijų atsakomybė. Kiekvienas pilietis prisideda prie kyšininkavimo plitimo, net jei ir pats to nedaro, tačiau toleruoja kitų nederamą elgesį. Nuo šiol visi, kurie susidūrė su korupcija sveikatos priežiūros sektoriuje, gali apie tai iškart pranešti telefonu 112. Jeigu to padaryti negalėjote iškart, tuomet rekomenduojama kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ar Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Informacija parengta bendra darbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“. Užsk. 2172 M

NORITE PADĖKOTI MEDIKUI? DARYKITE TAI TINKAMAI

padėkok medikui

Dažnas po operacijos sveiksantis pacientas su maišeliu rankose ar vokeliu kišenėje, norėdamas padėkoti, užsuka į jį operavusio gydytojo kabinetą. Retas žino, kad tokia padėkos forma yra kyšis, ir net nepagalvoja apie kitus padėkos būdus, kurie neverstų jaustis nejaukiai, nežeistų ir nežemintų mediko, nes jam svarbiausia – gerai pavykusi operacija ir sveikstantis pacientas. Tad ar tikrai visdar reikia nešti gydytojams dovanas, o gal būt galima atsidėkoti oficialiu būdu? 


Dėl kyšio negydys geriau


Brukamas kyšis – tai nemaloni situacija abiem pusėms. „Dažnas gydytojas šioje situacijoje galvoja, jog pacientas juo nepasitiki, abejoja jo noru padėti. Kai medikas atsisako ką nors paimti, dažnas pacientas lieka sutrikęs ir nesupratęs, kodėl daktaras nepriėmė dovanos, galvoja, kad gal ji per maža ar per prasta. Nerimauja, jog dabar jo turbūt negydys ar gydys netinkamai. Daug kas tikina, kad duodami kyšį tiesiog nori padėkoti medikui, tačiau visuomet galima paieškoti ir rasti kitokių būdų“, – įsitikinusi Eglė Tamošiūnienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėja. 


Medikai vieningai teigia, kad joks kyšis negali pakeisti gydymo eigos, kurią gydytojui numato įvairūs teisės aktai, oficialiai patvirtintos ligų gydymo schemos. Be to, svarbu žinoti, jog ne tik vokeliai su pinigais, bet ir mažos dovanėlės – saldainiai ar kava – yra kyšis, už kurį ir duodančiajam, ir jį imančiajam gresia baudžiamoji atsakomybė.

Geriausia – vieša padėka


Jei bet kokia dovanėlė gydytojui yra kyšis ir nusikaltimas, tai kaip pacientai gali iš reikšti savo dėkingumą? Ir kokia forma išreikšta padėka būtų maloniausia pačiam medikui?
E. Tamošiūnienė įsitikinusi, kad geriausia yra padėkoti viešai, pavyzdžiui, parašyti padėką, gražų atsiliepimą socialiniuose tinkluose, specializuotuose portaluose ar tiesiog parašius perduoti įstaigos administracijai, kuri pasirūpins, jog ne tik medikas sužinotų apie padėką, bet ir ją paviešins. Gydytojui bus malonu skaityti parašytą atsiliepimą apie gerą jo darbą, gal būt toks gražus atsiliepimas paskatins ir kitus pacientus apsilankyti pas šį mediką. Be to, vieša padėka sustiprins gydytojo gerą reputaciją jo kolegų ir vadovybės akyse. 


Atsidėkoti geru žodžiu 


Vilkaviškyje gyvenantis Gintautas sako, kad medikai elgiasi labai žmoniškai ir apie kyšius net neužsimena.


„Maždaug prieš mėnesį man teko atsidurti ligoninėje, kur buvo atlikta operacija. Visa procedūra praėjo be jokių incidentų, medikai savo darbą atliko labai puikiai ir profesionaliai, nemačiau jokio nepasitenkinimo, negirdėjau užuominų, jog papildomai neoficialiai neatsidėkojau. Buvo užtikrinta visapusiška priežiūra“, – pasakojo Gintautas.
Vyras teigia, kad Vilkaviškio ligoninėje dirba puikūs specialistai, kuriems užtenka padėkoti geru žodžiu. 


„Mane operavo Vilkaviškio ligoninės Chirurgijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas Rimantas Ramanauskas, o nejautrą atliko vyriausiasis gydytojas. Esu nuoširdžiai dėkingas šiems gydytojams bei kitam įstaigos personalui, kurių dėka procedūros praėjo sklandžiai. Medikai yra savo srities profesionalai, dirba norėdami padėti žmogui, jiems yra svarbus pasveikęs ir sveikas pacientas. Kyšiai čia yra nereikalingi ir gali tik sugadinti santykius. Mano nuomone, svarbiausia yra nuoširdžiai padėkoti pasakant paprastą žodį „ačiū“, – įsitikinęs Gintautas.

Organizuoja specialią akciją 


Sveikatos apsaugos ministerija, skatindama pacientus atsisakyti kyšininkavimo ir dėkoti medikams viešai, šalies ligoninėse ir poliklinikose inicijuoja akciją. Pacientai sveikatos priežiūros įstaigų skelbimų lentoje galės rasti informaciją apie padėkos akciją: įstaigose bus iškabinti plakatai su vokais, o šalia jų bus atvirukų. Kiekvienas pacientas ant atviruko galės parašyti padėką jį gydančiam gydytojui ar slaugytojui ir įmesti į greta esantį specialų voką.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.


Santaka [žiūrėta 2019-05-10] priega per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/ff5d336dc60818d9780280...

  • kuriame lietuvos ateitį
  • sveikatos apsaugos ministerija

PROJEKTO NAUDĄ PAJUTO MEDIKAI IR VISUOMENĖ

Baigiasi bendras Lietuvos– Lenkijos projektas, kuriame dalyvauja Vilkaviškio ir Lenkijos Lapy ligoninės. Per beveik metus trukusį projektą patirtimi pasidaliję medikai ne tik patys gavo naujų žinių, bet ir suteikė jų pacientams. 


Vyko į Lenkiją


Bendras Lietuvos–Lenkijos projektas „Interreg Lietuva–Polska Nr. LT-PL-2S-158 „Diabetas kaip tyli epidemija – programa, skirta kovai su diabetu pasienio teritorijoje“ prasidėjo šių metų vasario 1 d. Jame dalyvauti Vilkaviškio ligoninė siekė tam, kad pagerintų pasienio zonos gyventojų, sergančių cukriniu diabetu, sveikatos priežiūrą.
Iš tiesų, metus laiko vykęs projektas davė didelės naudos tiek rajono gyventojams, tiek medikų bendruomenei. Vilkaviškio ligoninės medikai tris kartus vyko į Lenkiją: penkiolika vilkaviškiečių dalyvavo Lapy Nepriklausomos viešosios sveikatos priežiūros įstaigos organizuotoje konferencijoje, aštuoni Vilkaviškio ligoninės ir tiek pat Lenkijos medikų dalyvavo dviejų dienų mokymuose Balstogės (Bialystoko) universitetinėje ligoninėje, dar kartą 15 vilkaviškiečių – medikų ir „Insulos“ bendrijos narių vyko į Sveikatos festivalį Lapy mieste. Dviejų dienų mokymus, tarptautinę cukrinio diabeto konferenciją, kurioje dalyvavo net 30 svečių iš Lenkijos, bei baigiamą ją konferenciją organizavo Vilkaviškio ligoninė.

Švietė visuomenę


Projekto iniciatoriai dukart susitiko su rajono gyventojais ir skaitė paskaitas apie kovą su diabetu bei jo prevenciją, taisyklingą mitybą, fizinį aktyvumą. Iš projekto lėšų gautu aparatu – kūno sudėties analizatoriumi – vilkaviškiečiams buvo atliekama kūno sudėties analizė, rezultatai aptarti su gydytoja dietologe. Taip pat iš projekto lėšų Vilkaviš kio ligoninė gavo pulsoksimetrą, elektronines svarstykles su ūgio matuokliu, tris medicinines kėdes. 


Didelį įspūdį medikų pa uošta speciali diabeto programa paliko moksleiviams. Gydytojai aplankė keturias rajono mokyklas, jose supažindino 6–7 klasių moksleivius su klastinga liga – diabetu, organizavo edukacines veiklas sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo temomis. Vaikams pritaikytomis priemonėmis, animuotais vaizdais buvo paaiškinta, kas vyksta organizme, kai žmogus suserga diabetu. Taip pat subtiliai supažindinta, kokios pagalbos reikia diabetu sergančiam draugui.


Mokykloms atiteko 200 kamuolių su „Interreg Lietuva-Polska“ logotipu, vaikams padalyti USB atmintukai su informacija apie diabetą. 


Iš projekto lėšų paruoštos skrajutės, kurios primena apie cukrinio diabeto tipus, kliniką, taip pat lankstinukai apie sveiką mitybą ir rekomenduotiną fizinį aktyvumą įvairioms amžiaus grupėms. 


Tie, kurie nerimauja dėl galimo susirgimo diabetu, gali užpildyti specialiai parengtą klausimyną, kuris leis įvertinti savo būklę. 


Marijampolės radijo stotis „Kapsai“ taip pat prisidėjo prie projekto, parengdama tris radijo laidų ciklus ir interviu su gydytoja endokrinologe I. Banišauskaite.
„Interreg Lietuva–Polska“ projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir pačių dalyvių lėšomis. 85 proc. biudžeto finansuoja ERPF, likusieji 15 proc. – dalyvių įnašai. Bendras projekto biudžetas – 47 035 Eur.

Reikia konsultuotis


Projekto koordinatorė, Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus vedėja Diana Mykolaitytė priminė, kad kiekvienam cukriniu diabetu sergančiam žmogui priklauso pirminė slaugytojo diabetologo individuali konsultacinė pagalba. Naujai susirgusiems suaugusiems pacientams – iki 5 nemokamų k
onsultacijų per metus, tęsiant gydymą – iki 2 individualių slaugytojo diabetologo konsultacijų per metus, kai reikia keisti gydymą, koreguoti mitybą ar prireikus kitokių konsultacijų. 


Taip pat kiekvienam diabetikui priklauso iki 4 gydomojo pedikiūro procedūrų ir iki 24 diabetinės pėdos priežiūros procedūrų per metus. 


Vilkaviškio ligoninės konsultacinėje poliklinikoje galima rinktis paslaugas, teikiamas dviejų gydytojų endokrinologių, dietologės, slaugytojos diabetolgės. Yra įrengtas diabetinės pėdos kabinetas, todėl susirgę cukriniu diabetu turėtų naudotis gydomojo pedikiūro, diabetinės pėdos priežiūros paslaugomis. Tam reikalingas šeimos gydytojo ar gydytojo endokrinologo siuntimas, paslaugos yra apmokamos iš PSDF biudžeto, todėl pacientams nieko nekainuoja.
Sergantiesiems antro tipo cukriniu diabetu gydytoja rekomenduoja kasdien apsižiūrėti kojas. Jei neina to padaryti pačiam, paprašyti artimųjų ar pasitelkti veidrodį. Tai labai svarbu, nes pastebėjęs odos vientisumo pažeidimą ar žaizdą, negyjančią ilgiau kaip parą, pacien tas per 24 valandas privalo kreiptis į gydytoją endokrinologą arba į diabetinės pėdos kabinetą, slaugytojos konsultacijai. 


Jei kyla neaiškumų dėl diabetinės pėdos, visuomet galima nuvykti į Kauno klinikas pasikonsultuoti. 


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje, Diabetologijos skyriuje (Eivenių g. 2, II aukštas), kiekvieną trečiadienį vyksta multidisciplininės diabetinės pėdos komandos konsiliumai. Tad reikia tik paprašyti gydytojo siuntimo (F027/a ) ir vykti į Kauno klinikas konsultacijos. Registruotis į diabetinės pėdos konsiliumą galima nuo 9 iki 14 val. tel. 8 693 39 992.

2018 m. gruodžio 18 d. „Projekto naudą pajuto medikai ir visuomenė“
Santaka [žiūrėta 2019-01-29] prieiga per internetą: http://www.santaka.info/pdf/d9607b4b3ee2ae88a1742a...



ILGAI LAUKTAS MAMOGRAFAS JAU PRADĖJO DIRBTI

Rajono moterų ilgai lauktu diagnostikos aparatu praeitą antradienį atlikti pirmieji tyrimai. Pacientės atlikti mamografiją rašosi į eilę jau kitam mėnesiui.

Laukė seniai


Ilgai laukę, kol jų įgytam mamografui bus atliktos visos patikros ir įgytos licencijos, pagaliau Vilkaviškio ligoninės medikai džiūgauja pradėję juo dirbti. Per pirmą dieną buvo ištirta 10 moterų. Tirtis jos buvo užsirašiusios iš anksto ir nekantriai laukė, kol bus pakviestos. 


Su pacientėmis tiesiogiai bendravusios radiologijos technologės Dana Milinkevičienė ir Ingrida Ulevičienė sakė, kad moterys džiaugėsi jaukia, streso nekeliančia mamografijų kabineto aplinka, o ypač tuo, jog tyrimą galima atlikti savoje ligoninėje, nereikia vykti į Kauną ar Marijampolę.


Iš „Santakos“ puslapių sužinojusios, kad Vilkaviškio ligoninė įsigijo mamografą, moterys nuolat skambindavo ir klausinėdavo, kada pagaliau jis pradės dirbti. Todėl sulaukusios kvietimo registruotis labai nudžiugo. Sausio mėnesį atlikti tyrimą vietų jau nebėra, tačiau pacientės registruojamos vasariui.

Vertina vaizdus


Pirmąją dieną su mamografu dirbusioms medikėms talkinęs medicininę įrangą gaminančios firmos inžinierius padėjo spręsti technologėms iškilusius klausimus.
Su mamografu dirbančių radiologijos technologių darbas neapsiriboja vien mygtuko paspaudimu. Pirmiausia jos turi surinkti pacientės anamnezę bei informaciją, susijusią su krūtimis: ar pacientei buvo daryta operacijų, taikytas kitoks gydymas, taip pat sužymėti odos pakitimus, apgamus ar kt., nes tai mamografijos vaizduose galėtų būti įvertinta kaip audinio pakitimas.


Technologės pacientei turi paaiškinti, kaip elgtis atliekant tyrimą, taip pat suvesti visus pacientės duomenis į pultą, skenuoti krūtis ir gautus vaizdus persiųsti gydytojui radiologui.
Mamografas skenuoja krūtis dviem kryptimis. Tyrimas vyksta vos kelias sekundes, tad gaunama minimali radiologinė apšvita. 


Mamografo nuotraukų vaizdus ypač didelės raiškos monitoriuose stebi gydytojai radiologai. Kad būtų išvengta klaidų, kiekvieną tyrimą vertina du specialistai. Jei jų nuomonės išsiskiria, mamografijos vaizdus vertina ir trečias radiologas. 


Būtent tiek ligoninės radiologų išėjo specialius kursus, kad galėtų skaityti mamografijas ir vertinti tai, ką mato ekrane. Mamografijas vertina gydytojai radiologai Deividas Kašinskas, Aušra Sakalavičienė bei Radiologijos skyriaus vedėja Diana Barčaitienė.

Tiriamas poreikis


Pirmąsias mamografijas vertinusi skyriaus vedėja D. Barčaitienė sakė, kad jai šis darbas buvęs labai įdomus, reikalaujantis didelio atidumo. Tiesa, mamografijoje reikia vertinti tik keturis vaizdus, o kompiuterinėje tomografijoje jų būna kelis kart daugiau. 


Kol kas mamografu tyrimai atliekami dvi dienas per savaitę. Nuolatinio grafiko dar nėra: jis taikomas prie šį tyrimą atliekančių specialistų darbo grafiko. Dar tik aiškinamasi, koks
bus šio tyrimo poreikis, kiek pacienčių per dieną bus galima priimti. Pavyzdžiui, kaimyninėje Marijampolėje per metus vidutiniškai atliekama apie 3 tūkst. mamografijų.
Tyrimas su pasirengimu už trunka apie 10 minučių, tačiau pradžioje, kol su nauju darbo ritmu apsipras technologės, kiekvienai pacientei skiriamas pusvalandis.
Radiologijos technologė D. Milinkevičienė, dirbanti ir su kita radiologine įranga, sakė anksčiau net nemaniusi, jog kada nors teks dirbti su mamografu, tad vadovams pasiūlius vykti į kursus labai abejojusi. Tačiau baigusi specialius mokslus ir įgijusi kvalifikaciją, ji šį darbą pradėjo vertinti visiškai kitaip, nes dirbti su šiuo aparatu labai įdomu. Netrukus mokytis dirbti su mamografu vyks dar kelios technologės.

Būtinas siuntimas


Mamografijos atliekamos moterims, kurioms šis tyrimas priklauso pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, taip pat toms, kurioms įtariama krūties patologija. Pagal programą nemokamai tiriamos 50–70 metų pacientės. Tyrimas atliekamas kartą per 2 metus ir apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Norinčios išsitirti moterys privalo turėti šeimos gydytojo siuntimą ir registruotis ligoninės Konsultacinio skyriaus registratūroje. 


Jei pacientė nepriklauso amžiaus grupei, kurią apima ankstyvos diagnostikos programa, tačiau pageidauja išsitirti, už tyrimą reikės su mokėti apie 40 eurų. Kadangi mamografija, kaip ir kiti ra diologiniai tyrimai, susijusi su radiacine apšvita, šeimos gydytojo siuntimas būtinas bet kokiu atveju. 


Ligoninės vadovas Linas Blažaitis mano, jog tirtis mamografu atvyks ne vien mūsų, bet ir kaimyninių rajonų moterys. Nors mamografą turi ir Marijampolės ligoninė, vilkaviškiečių medikų įsigytas japonų firmos „Fuji“ gamintas aparatas yra naujesnės kartos. 200 tūkst. eurų kainavęs skaitmeninis mamografas pasižymi maža radiologine apšvita ir didele erdvine raiška, net trečdaliu didesne nei kaimyninio rajono diagnostikos aparato.

Sirgs mažiau


Iš viso šalyje yra 38 mamografai, iš kurių tik trečdalis skaitmeniniai. Pernai Lietuvoje atlikta 106 tūkst. mamografijų. Tačiau šis skaičius būtų kur kas didesnis, jei pacientės labiau rūpintųsi savo sveikata ir pasinaudotų siūlomomis vėžio prevencijos programomis. Kasmet mūsų šalyje diagnozuo jama apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų.
Kad daug moterų nepasinaudoja krūties vėžio prevencijos programa ir neišsitiria krūtų, ko gero, lemia ir tai, jog dauguma šalies mamografų yra didžiųjų miestų ligoninėse, į kurias nuvykti ne taip jau paprasta. 


Medikų statistika rodo, kad vilkaviškietės gan atsakingos ir prevencinėje krūties vėžio programoje dalyvauja apie 80 proc. moterų. Tad galima prognozuoti, jog dabar, kai mamografas yra savoje ligoninėje, krūtis pasitikrins visos į programą įtrauktos moterys. O tai leis diagnozuoti ligas kuo ankstyvesnėse stadijose ir jas išgydyti.
Medikų surinkta statistika rodo, kad vėžį diagnozavus pirmoje stadijoje moters išgyvenimo tikimybė siekia 95–100 proc., antroje – 70–90 proc., trečioje – 50 proc.

Kviesulaitienė E. (2019, sausio 22) „Ilgai lauktas mamografas jau pradejo dirbti
Santaka [žiūrėta 2019-01-29] Prieiga per internetą:
http://www.santaka.info/pdf/0f8f7cc2c2d45585d75dca...

KVIETIMAS

Minėdama 110 metų veiklos jubiliejų VšĮ Vilkaviškio ligoninė planuoja įrengti druskų (haloterapijos) kambarį rajono gyventojams, todėl kviečiame prisidėti prie mūsų rajono žmonių sveikatinimo ir paramą – dovaną pervesti į VšĮ Vilkaviškio ligoninės sąskaitą Nr.LT454010040100060116. Visus rėmėjus paskelbsime.


Vyriausiasis gydytojas Linas Blažaitis


  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė
  • Vilkaviškio ligoninė